Ką reikia žinoti apie giliųjų venų trombozę?
22 Mai 2013
Per paskutiniuosius kelerius metus terminas „giliųjų venų trombozė“, arba GVT, iš gydytojų kabinetų išplito ir į kasdienį žodyną, daugiausia dėl žiniasklaidos pranešimų apie vadinamąjį „ekonominės klasės sindromą“. Taip jis vadinamas todėl, kad kai kuriems nelaimingiems keliautojams nuo ilgalaikių skrydžių, dažnai ankštomis ekonominės klasės sąlygomis, skausmingai patinsta kojos ir dėl to jie patenka į ligoninę. Blogiausia tai, kad dalis keleivių dėl tokių negalavimų, nors jie gali būti išgydyti, miršta. Taip atsitinka dėl to, kad kraujo krešulys formuojasi giliai kojos venose ir išsivysto vadinamoji giliųjų venų trombozė.
Be abejonės, ilgų nuotolių kelionės nėra pagrindinė GVT priežastis. Tai tik vienas pavyzdys iš daugelio rizikos veiksnių, tarp kurių yra operacijos, vėžys, nejudrumas (tikroji ekonominės klasės sindromo priežastis), nutukimas, rūkymas, nėštumas ir kai kurie geriamieji hormoniniai preparatai. Bet kokiu atveju gydymas dešimtmečius išliko tas pats – susirgus venų tromboze buvo būtina gydytis dviem vaistais ir kompresoterapija. Nors šis metodas gali būti labai veiksmingas, tačiau jis yra susijęs su keletu problemų, kylančių tiek gydytojui, tiek ligoniui. Tačiau situacija pradėjo keistis neseniai atsiradus naujiems geriamiesiems antikoaguliantams, kurie neturi senųjų vaistų trūkumų, o veikia taip pat efektyviai.
Kodėl glliųjų venų trombozę tokia pavojinga?
Prieš susipažįstant su GVT gydymu išsamiau, būtina suprasti, kas nutinka, kada GVT susiformuoja, ir kodėl tai gali būti pavojinga. Daugeliu atveju kraujo savybė krešėti yra naudinga. Tai apsaugo susižeidusį žmogų nuo mirtino nukraujavimo dėl menkiausios žaizdelės. Tačiau dėl minėtų rizikos veiksnių krešulys gali susiformuoti, kai jis nėra reikalingas. GVT atvejais krešulys gali susidaryti pakankamai didelis. Pažeistoje venoje susiformuoja kamštis, sutrikdantis kraujotaką. Tai gali sukelti patinimą ir skausmą, gali pasikeisti odos spalva, pakisti jutimai. Deja, pasak klinikos ,,Bendrosios medicinos praktika“ kraujagyslių chirurgo Nerijaus Aleksyno, daugeliu atvejų (80%) GVT simptomai yra nematomi ir nejuntami, todėl liga diagnozuojama per vėlai – jau įvykus pavojingoms komplikacijoms plaučiuose.
Kodėl nukenčia plaučiai?
Dažniausiai GVT pažeidžia giliąsias kojų arba dubens venas. Kai kurie krešuliai gali atitrūkti nuo susiformavimo vietos ir nukeliauti į širdį, o iš ten - į plaučius. Didžioji šios kelionės dalis tęsiasi stambiomis kraujagyslėmis, kurios plaučiuose išsišakoja ir dalijasi į ypač smulkias šakas ir padengia didelį plaučių plotą, kad galėtų pasisavinti gyvybei būtiną deguonį. Atitrūkęs kraujo krešulys pasiekia smulkiausias kraujagysles, jas užkemša ir kraujas nebegali patekti į tos kraujagyslės smulkias šakas ir kraujas nebus įsotinamas deguonimi. Tai smarkiai pablogina deguonies pasisavinimą iš plaučių ir apsunkina kvėpavimo funkciją. Žmogų, kurio plaučiuose kraujas nėra pakankamai įsotinamas deguonimi ar visiškai sustoja šis procesas, gali ištikti staigi mirtis jei nebus suteikta skubi pagalba.
Serga ir jauni
Venų trombozės komplikacijos gali ištikti įvairaus amžiaus žmones, net ir labai jaunus bei fiziškai aktyvius. Prieš keletą metų plaučių embolija žinomam krepšininkui Marijonui Petravičiui sugriovė planus 2011 m. dalyvauti Europos krepšinio čempionate. Tais pačiais metais dėl trombų plaučiuose į ligoninę pateko ir viena geriausių planetos tenisininkių 29 metų amerikietė Serena Williams.
Plaučių arterijų trombembolijų atvejai nėra labai reti. Per metus Lietuvoje tokia būklė nustatoma beveik 2 tūkstančiams žmonių.
Iki ketvirčio plaučių arterijų trombembolijų (PATE) atvejų baigiasi mirtimi per dvi valandas nuo simptomų, tokių kaip dusulys, krūtinės skausmas ir smarkus širdies plakimas, pradžios. GVT ir PATE kartu kasmet Europoje nusineša daugiau nei pusę milijono gyvybių. Tai yra didesnis mirčių skaičius nei įvyksta nuo krūties vėžio, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykių kartu sudėjus.
„Todėl ypač svarbu giliųjų venų trombozę diagnozuoti laiku ir tiksliai ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms atsirasti, o patvirtinus diagnozę – efektyviai ir saugiai gydyti,“- sako Nerijus Aleksynas, BMP klinikoje dirbantis kraujagyslių chirurgu. Įtariamą giliųjų venų trombozės diagnozę patvirtinti arba paneigti padeda kojų kraujagyslių echoskopija. Tiriant „Doppler“ ultragarsu vertinama venos spūdumas, kraujo tekmė venoje ir jos kryptis. Tyrimo metu kraujagyslių chirurgas gali pamatyti krešulį, nustatyti trombozės išplitimą, trukmę ir priimti sprendimą dėl ligoniui tinkamo gydymo.
Dabartinio GVT gydymo trūkumai
Skubaus GVT gydymo tikslas yra apsaugoti nuo naujų trombų susidarymo ir palaikyti tinkamas sąlygas natūraliems organizmo procesams „tirpdyti“ jau susidariusį krešulį. Tai užtikrina vaistų, kurie suskystina kraują, vartojimas.
Daugybę metų standartinis medikamentinis GVT gydymas apėmė antikoagulianto heparino, mažos molekulinės masės heparino skyrimą injekcijomis arba kito antikoagulianto – vitamino K antagonisto (iš jų geriausiai žinomas ir plačiausiai vartojamas varfarinas) vartijomas tabletėmis per burną. Toks gydymas trunka 3 - 6 mėnesius priklausomai nuo trombuotos venos lokalizacijos ir gydymo eigos.
Nėra jokių abejonių, kad šis standartinis giliųjų venų trombozės gydymas yra labai veiksmingas. Tačiau jis taip pat turi esminių trūkumų. Pirmiausia gydant heparino grupės vaistais vargina injekcijos keletą kartu per parą. Tačiau nemažiau problemų kelia ir varfarino vartojimas. Siekiant nustatyti reikiamą varfarino dozę, reikia dažnai tikrinti kraujo krešėjimo tyrimus. Taip pat varfarino efektyvumui turi įtaką daugelis kitų dažnai kartu vartojamų vaistų, tokių kaip antibiotikai, vaistai širdies ligoms gydyti ir lipidų kiekį kraujyje mažinantys vaistai, taip pat ir įvairus maistas. Tokie gydymo sunkumai standartinę terapiją paverčia sudėtinga, nepatogia ir ribota pacientams bei atima daug medikų laiko. Todėl dažnai gydymas būna nepakankamas ir pacientai lieka neapsaugoti nuo giliųjų venų retrombozės ar gyvybei pavojingų komplikacijų išsivystymo.
Venų trombozės gydymo naujovės
Daugelį metų nebuvo jokios alternatyvos standartiniam giliųjų venų trombozės gydymui. Nuo pernai Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, venų trombozei gydyti jau gali būti skiriami naujos kartos geriamieji antikoaguliantai. Šių vaistų vartojimas yra paprastesnis, o veiksmingumas ir saugumas nenusileidžia seniesiems medikamentams. Naujieji vaistai geriami per burną, nesąveikauja su maistu, labai greitai įsisavinami virškinamąjama trakte. Be to, juos vartojant ligoniui nereikia nuolat gydymo įstaigose tikrintis kraujo krešėjimo ir pagal tai koreguoti vaisto dozės. Nuo 2008 m. naujos kartos antikoaguliantai yra skiriami po klubo ar kelio sąnario keitimo operacijų venų trombozės profilaktikai. Naujieji vaistai savo naudą jau įrodė milijonams operuotų ligonių visame pasaulyje.
Svarbiausia, kad pagaliau yra patogesnis gydymo būdas, kuris labiau priimtinas tiek gydytojui, tiek pacientui ir užtikrina efektyvų venų trombozės problemos sprendimą bei ilgalaikę ligos pasikartojimo profilaktiką.
