Sensorika – kas tai?

5 März 2024
Sensorika – kas tai?

Sensorika, sensorinė sistema, sensorinė integracija… Tai yra daugelis iš dažnai girdimų sąvokų,bet ar tiksliai žinome, kas tai yra? Šiame straipsnyje išsiaiškinsime pagrindines sąvokas
susijusias su sensorine, arba dar kitaip žinoma kaip jutimine, kūno sistema.

Kas yra sensorika?

Sensorika yra mokslas, nagrinėjantis pojūčius, jų kontroliavimą ir suvokimą. Šis mokslas tyrinėja, kaip organizmai suvokia aplinką, priima stimulus ir perduoda juos smegenims
interpretuoti. Tyrimai sensorikos srityje padeda suprasti, kaip žmonės ir kitos gyvos būtybės bendrauja ir sąveikauja su aplinka per jutimus, kaip tai veikia jų elgesį ir kaip smegenys suvokia
ir apdoroja gautą informaciją iš aplinkos per pojūčius.

Kas yra sensorinė nervų sistema?

Sensorinė nervų sistema yra dalis periferinės nervų sistemos, kuri atsakinga už jutimo informacijos perdavimą iš kūno organų ir audinių į centrinę nervų sistemą (smegenis ir nugaros
smegenis). Ji sujungia jutimo receptorių ląsteles su nervų skaidulomis, kurios perduoda informaciją apie pojūčius.
Ši sistema atlieka svarbų vaidmenį, leisdama organizmui suvokti aplinką ir reaguoti į įvairius stimulus. Jutimo receptoriai, esantys įvairiuose kūno dalyse bei organuose, registruoja skirtingus
pojūčius, tokius kaip skausmas, šiluma, šaltis, tempimas, triukšmas, kvapas ir kt. Šie jutimo signalai perduodami nervų skaidulomis į centrinę nervų sistemą, kur jie yra interpretuojami ir
suvokiami.

Sensorinė nervų sistema gali būti suskirstyta į du pagrindinius centrus:

  • Somatinė sensorinė sistema: atsakinga už jutimo informacijos perdavimą iš odos, raumenų, sąnarių ir kitų somatinių (kūno) struktūrų. Ši sistema padeda suvokti ir
    kontroliuoti kūno judesius bei užtikrina saugų kontaktą su aplinka.
  • Visceralinė (vegetatyvinė) sensorinė sistema: atsakinga už jutimo informacijos perdavimą iš vidaus organų, tokių kaip širdis, plaučiai, skrandis ir kt. Ši sistema leidžia organizmui
    reaguoti į vidaus organų būklę ir reguliuoti jų veiklą.

Sensorinė nervų sistema yra svarbi normaliam kūno funkcijų suvokimui ir palaikymui bei prisideda prie organizmo adaptacijos prie aplinkos pokyčių.

Kaip nepasiklysti tarp sąvokų?

Sensorika ir sensorinė nervų sistema yra susijusios, tačiau tai yra dvi skirtingos sąvokos.
Sensorinė nervų sistema yra fiziologinė sistema, atsakinga už jutimo informacijos perdavimą iš kūno organų į centrinę nervų sistemą. Kita vertus, sensorika apibūdina visą mokslo šaką ir
supratimą apie jutimo pojūčius, jų percepciją ir suvokimą. Nepaisant šios skirtumo, dažnai kasdienėje kalboje mes naudojame terminą “sensorika”, norėdami apibrėžti visas jutimo
funkcijas ir organizmo atsakus į aplinką. Toks plačiai naudojamas terminas dažnai sujungia įvairius pojūčius ir juos lygina, todėl žmonės neformaliai šnekamojoje kalboje lengvai naudoja terminą “sensorika”, kaip bendrą terminą apibūdinantį jutimo procesus ir jų suvokimą.

Kas yra pojūčiai?

Pojūčiai yra organizmo gebėjimas suvokti ir reaguoti į įvairius išorinius arba vidinius stimulus. Tai apima visą informaciją, kuri yra gaunama per jutimo organus ir perduodama į nervų sistemą.
Dažnai visi minime penkis pagrindinius kūno pojūčius, tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad visgi asmuo turi net 8 pojūčius!

Išsamiai apžvelkime kiekvieną jų:

1. Regos (vizualinis) pojūtis

Tai gebėjimas suvokti šviesos ir spalvų teikiamą informaciją apie aplinką per akis – regos organus. Šis pojūtis leidžia mums matyti pasaulį aplink save ir interpretuoti vizualinę informaciją.

Regos pojūčio proceso pagrindas yra akys, kurios veikia kaip optiniai prietaisai, fokusuoja šviesą ant tinklainės ir konvertuoja ją į nervinius impulsus. Akies dalys, tokios kaip ragena, lęšis ir
tinklainė, būtinos, kad vaizdai būtų tinkamai suformuoti ir perduodami smegenims. Tai kompleksiškas procesas, kurį galima suskaidyti į keletą etapų:

  • Šviesos sugavimas: akys „pagauna“ šviesą iš aplinkos. Ragena ir lęšis padeda sureguliuoti šviesos intensyvumą.
  • Vaizdo formavimas ant tinklainės: sugauta šviesa fokusuoja vaizdą ant tinklainės, kurioje
    yra šviesai jautrios ląstelės – fotoreceptoriai.
  • Fotoreceptorių stimuliavimas: fotoreceptoriai, vadinami lazdelės ir kolbelės, sureaguoja į šviesą ir sukuria nervinius impulsus.
  • Nervinių impulsų perdavimas į smegenis: impulsai, kurie yra generuojami
    fotoreceptoriuose, perduodami per akies nervą į smegenis, kur yra interpretuojami kaip
    vaizdas.
  • Vaizdo suvokimas: smegenys apdoroja gautus nervų impulsus ir sukuria vizualinį
    suvokimą, kuris padeda mums suprasti matomą pasaulį.

Pavyzdžiui, įsivaizduokime žmogų, žiūrintį į nuostabų saulėlydį. Akys sugauna spalvų gausą, debesų formas ir saulės spindulius. Ši informacija yra perduodama smegenims, kurios ją
apdoroja ir leidžia žmogui mėgautis regėjimo patyrimu ir jutimu, suvokiant gražią aplinką.

2. Klausos pojūtis

Tai gebėjimas suvokti garsus ir kylančias garso bangas aplinkoje. Tai leidžia žmonėms išgirsti ir interpretuoti garsus, o šis pojūtis yra svarbus komunikacijai, orientacijai ir
bendravimui su aplinka.

  • Garsų bangų sugavimas: ausys gaudo garsų bangas iš aplinkos. Garsai yra oro slėgio svyravimai, kurie plinta ore ir patenka į klausos organus.
  • Klausos organų veikimas: garsai pasiekia klausos organus, kurie yra ausyse. Vidinės ausies struktūros, tokios kaip būgnelis ir klausomieji kauliukai, pradeda reaguoti į garsus.
  • Klausos receptorių sužadinimas: klausos ląstelės, esančios klausos organuose (ausies nervo galūnės), sužadina nervinius impulsus.
  • Nervų impulsų perdavimas į smegenis: nerviniai impulsai, perduodami per klausos nervą į smegenis.
  • Garsų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus impulsus ir sukuria įvairius garsų atvaizdus, kurie yra suvokiami kaip skirtingi garsai ir jų reikšmės.

Pavyzdžiui, įsivaizduokime koncertą, kur yra grojama graži muzika. Klausantis žmogus girdi įvairias muzikos garsų sudėtis – instrumentus, vokalus ir ritmo elementus. Jo ausys sugeba
atskirti skirtingus garsus ir perduoti šią informaciją smegenims. Šis procesas leidžia žmogui mėgautis muzikos kūriniu, suprantant ir suvokiant skirtingus garsų elementus. Yra posakis –

klausą galima lavinti, būtent koncentruotas garsų, garso bangų atskyrimas ir susiejimas su jau žinoma informacija yra klausos lavinimas.

3. Skonio pojūtis

Tai gebėjimas suvokti skonį. Jis leidžia žmonėms mėgautis ir atpažinti skirtingus maisto ir gėrimų skonius. Skonio pojūtis yra glaudžiai susijęs su mūsų burnos ir nosies
organais.
Skonio procesas apima kelis etapus:

  • Cheminis skonį sukeliančių medžiagų aptikimas: pradedant valgyti ar gerti, skonio
    receptoriai, esantys burnoje, aptinka skonį sukeliančių medžiagų signalą.
  • Receptorių stimuliavimas: skonio ląstelės burnoje, ypač liežuvyje, suaktyvinamos
    cheminėmis medžiagomis esančiomis maiste. Skonio ląstelės turi specialius receptorių
    baltymus, kurie sureaguoja į skirtingus skonio tipus: sūrų, saldų, kartų, rūgštų ir umamį
    (intensyvų).
  • Impulsų perdavimas: suaktyvintos skonio ląstelės perduoda nervinius impulsus,
    pavyzdžiui, gomurio nervą, į smegenis.
  • Smegenų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus impulsus ir interpretuoja juos kaip
    tam tikro skonio patirtį.

Pavyzdžiui, ragaujant šokolado gabalėlį, sūrio arba saldaus vaisiaus gabalėlį, skonio pojūtis yra aktyvuojamas. Kiekvienas skonio tipas sukelia skirtingą reakciją skonio ląstelėse ir nervų
sistemoje, leidžiant mums atpažinti ir mėgautis įvairiais skoniais. Skonio pojūtis yra svarbus mūsų mitybos patirtims ir prisideda prie mūsų gebėjimo atpažinti maisto kokybę.

4. Uoslės pojūtis

Tai gebėjimas suvokti kvapus ir aptikti įvairius kvapus aplinkoje. Uoslė yra glaudžiai susijusi su nosies organais, ypač jos gleivine, kuri yra padengta uoslės receptorių
ląstelėmis. Uoslės pojūtis padeda mums suvokti ir atpažinti įvairius kvapus, o šis pojūtis yra svarbus ne tik maisto patirtims, bet ir prisideda prie prisiminimų ir emocijų.
Uoslės procesas apima keletą etapų:

  • Kvapų įkvėpimas: įkvepiant orą per nosį, jame esantys kvapai patenka į nosies ertmę.
  • Kvapų aptikimas: nosies gleivinėje yra uoslės ląstelės, kurios turi specialius receptorius jautrius kvapams. Įkvepiant, oro dalelės, kuriose yra kvapų medžiagos, prisiliečia prie šių
    receptorinių baltymų.
  • Receptorinių baltymų stimuliavimas: kvapai sukelia stimuliaciją uoslės ląstelėse. Kiekvienas kvapas sukelia specifinį receptorinio baltymo atsaką, kuris aktyvuoja nervinių impulsų perdavimą.
  • Nervų impulsų perdavimas: aktyvuotos uoslės ląstelės perduoda nervų impulsus per uoslės nervus į smegenis.
  • Smegenų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus nervų impulsus ir interpretuoja juos kaip tam tikrą kvapą arba aromatą.

Pavyzdžiui, jeigu įkvepiame gėlių puokštės kvapo, oro dalelės, kuriose yra gėlių kvapų medžiagos, sukelia uoslės ląstelių stimuliavimą. Uoslės ląstelės aktyvuoja nervų impulsų
perdavimą, o smegenys šį signalą interpretuoja kaip gėlių aromatą. Toks kvapas gali sukelti prisiminimus, emocijas arba džiaugsmą, arba pasišlykštėjimą – taip atpažįstant netinkamus,
sugedusius produtkus, todėl uoslės pojūtis yra svarbus mūsų kasdieninėje patirtyje.

5. Lytėjimo pojūtis

Jis yra susijęs su fizinio kontakto su aplinka perdavimu per odą. Šis pojūtis leidžia mums jausti skirtingus taktilinius stimulus, tokius kaip šiluma, šaltis, švelnus lietimas arba aštrios tektūros. Lytėjimo pojūtis yra svarbus ne tik fizinei patirčiai, bet ir emocinei sąveikai bei socialiniam bendravimui.

Lytėjimo procesas apima keletą etapų:

  • Receptorių stimuliavimas: odos paviršiuje yra specialūs lytėjimo receptoriai, vadinami taktiliniais receptoriais, kurie reaguoja į skirtingus stimulus ir prisilietimus.
  • Jutimų perdavimas nervų sistemai: lytėjimo receptoriai aktyvuojami, kai oda yra veikiama aplinkoje esančių dirgiklių. Šie receptoriai generuoja nervų impulsus.
  • Nervų impulsų perdavimas: nervų impulsai nuo lytėjimo receptorių perduodami per nervų skaidulas į nervų sistemą.
  • Smegenų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus nervų impulsus ir interpretuoja juos kaip tam tikrus pojūčius, tokius kaip šiluma, šaltis, spaudimas arba švelnus lietimas.

Pavyzdžiui, jeigu bandote paimti šiltą puodelį arba pilti šaltą vandenį ant rankos, jūsų lytėjimo receptoriai aktyvuojami, ir smegenys interpretuoja tai kaip šilumos arba šaltumo pojūtį. Šis
pojūtis gali būti malonus arba nepatogus, priklausomai nuo suvokiamo jausmo intensyvumo ir konteksto. Lytėjimo pojūtis taip pat yra svarbus emocinei sąveikai, pavyzdžiui, per fizinį kontaktą perduodamas meilės arba šilumos jausmas.

6. Vestibulikos pojūtis

– gebėjimas suvokti judėjimą ir kūno padėtį erdvėje. Šis pojūtis yra susijęs su vestibuline sistema, kuri yra vidinės ausies dalyje ir atsakinga už kūno judėjimo ir
padėties suvokimą. Nors centras yra ausyje, su klausa nieko bendro neturi. Vestibulikos pojūtis yra esminis judėjimo koordinavimui, pusiausvyrai ir orientacijai erdvėje palaikyti.
Vestibulikos pojūtis veikia keletu būdų:

  • Vestibulinio aparato stimuliacija: vestibulikos sistema susideda iš vidaus ausies organų, kurie yra jautrūs kūno judėjimui. Organai vadinami otolitais ir trijų kanalų sistema.
    Otolitai registruoja kūno horizontalius judėjimus, o trijų kanalų sistema – pasukimus ir posūkius.
  • Nervų impulsų perdavimas: vestibulinio aparato organai generuoja nervų impulsus, kai kūnas juda arba pasisuka. Šie impulsai perduodami per vestibulinį nervą į smegenis.
  • Jausmų integravimas su kitais pojūčiais: vestibulikos pojūtis dažnai integruojamas su kitais pojūčiais, tokiais kaip lytėjimas ir rega, siekiant sukurti bendrą kūno suvokimą.

Pavyzdžiui, vaikas, kuris sėdi supynėje ir pasisuka, jaus vestibulikos pojūtį. Vestibulinis aparatas užfiksuoja kūno pasisukimus, o tai sukelia nervų impulsų perdavimą į smegenis. Šis
pojūtis leidžia vaikui suprasti, kur yra jo galva ir kūnas erdvėje, ir prisitaikyti prie judėjimo ir erdvės pokyčių. Vestibulikos pojūtis yra svarbus normaliam judėjimui, koordinacijai ir
pusiausvyrai, ypač vaikystėje.

7. Propriocepcija

– gebėjimas suvokti savo kūno judesius, padėtį ir jėgą be jutimo organų pagalbos. Šis pojūtis yra susijęs su proprioceptine sistema, kuri yra sklaidoma per raumenis,
sąnarius, sausgysles ir sąnarių kapsules. Propriocepcinė sistema „gyvena“ mūsų sąnariuose ir raumenyse. Ši sistema pateikia mums informaciją apie kūno padėtį, jame veikiantį svorį ir jėgą,
juntamą spaudimą ir patiriamą tempimą. Dėl jos suvokiame, kaip ir kur kūnas juda erdvėje.

Propriocepcija suteikia mums suvokimą apie tai, kiek jėgų reikia norint pakelti lengvą objektą arba sunkią kuprinę. Veikianti propriocepcinė sistema yra esminė koordinuotų judesių, įskaitant
kasdienius įprastus veiksmus, dalis. Smegenys analizuoja per propriocepcinę sistemą surinktą informaciją, kuri yra glaudžiai susijusi su vestibuline sistema. Ši sistema padeda suvokti
gravitaciją ir yra atsakinga už mūsų pusiausvyrą, bei jėgą.

Propriocepcija veikia šiais būdais:

  • Raumenų ir sąnarių signalai: kiekvieno judesio metu, raumenų ir sąnarių receptorai sukelia nervų impulsus dėl raumenų tempimo, susitraukimo ar sąnario padėties pokyčių.
  • Sąnarių kapsulių jutikliai: sąnarių kapsulėse esantys jutikliai taip pat prisideda prie propriocepcinio pojūčio, registruodami sąnario padėtį ir judėjimo ribas.
  • Jutimų perdavimas nervų sistemai: nervų impulsai, sukeliami judėjimo ar padėties pokyčių, perduodami į centrinės nervų sistemos dalis, ypač į smegenis ir smegenų
    smegenis.
  • Jausmų integravimas su kitais pojūčiais: propriocepcija integruojama su kitais pojūčiais, tokiais kaip lytėjimas, vestibulika ir rega, norint sukurti visuminius kūno suvokimą ir
    valdymą.

Pavyzdžiui, kai žmogus užmerkia akis ir lenkia pečius į priekį, jis vis tiek jaučia, kur yra jo rankos, net nepažvelgdamas į jas. Tai yra propriocepcijos pavyzdys. Raumenys, sausgyslės ir
sąnariai perduoda informaciją apie rankų padėtį ir judesius, net kai vizualinė kontrolė yra ribota.
Propriocepcijos pojūtis yra esminis judėjimo koordinavimui ir kūno suvokimui.

8. Interocepcija

yra gebėjimas suvokti ir interpretuoti vidaus kūno būsenos signalus, tokius kaip alkis, troškulys, nuovargis, skausmas, noras šlapintis ir kitos vidaus organų funkcijos. Šis pojūtis
leidžia mums jausti, kas vyksta mūsų kūno viduje, ir suvokti jo poreikius.

  • Interocepcijos procesas apima keletą etapų:
    Vidaus organų signalai: vidaus organai, tokie kaip skrandis, žarnos, širdis ar plaučiai,siunčia signalus į nervų sistemą.
  • Receptorų stimuliavimas: receptoriai, esantys vidaus organuose, reaguoja į šiuos signalus,sukeldami nervinius impulsus.
  • Impulsų perdavimas: nervų impulsai, kurie yra sukeliami vidaus organų receptoriams,perduodami per nervų sistemą į smegenis.
  • Smegenų interpretavimas: smegenys apdoroja gautus nervų impulsus ir interpretuoja juos kaip tam tikrą vidinę būseną ar poreikį.

Pavyzdžiui, kai valgome ir jaučiame sotumo jausmą skrandyje, tai yra interocepcijos pojūčio rezultatas. Skrandžio receptorai informuoja nervų sistemą apie skrandžio būseną, ir smegenys
suvokia šį signalą kaip patenkintą pilvo poreikį. Arba jeigu jaučiame skausmą žarnyne ar kur kitus savo kūne, už tai taip pat yra atsakinga interocepcija. Tai yra labai svarbus pojūtis, kuris
tiesiogiai nusako mūsų kūno būklę.

Pabaigai:

Suvokimas apie savo kūną ir jo pojūčius yra esminis aspektas gerinant savo gerovę ir gyvenimo kokybę. Žinios, kaip veikia įvairūs kūno pojūčiai padeda žmonėms suprasti, kaip jų kūnas
reaguoja į išorinę ir vidinę stimuliaciją. Šis suvokimas leidžia tinkamai reaguoti į stresą, kontroliuoti emocijas, pagerinti kūno koordinaciją ir išlaikyti gerą fizinę bei psichinę sveikatą.

Svarbu išmokti atpažinti ir suprasti skirtingus pojūčius, nes tai gali padėti priimti tinkamus sprendimus dėl gyvenimo būdo, mitybos, fizinės veiklos ir kitų veiksnių, kurie tiesiogiai veikia
kūno gerovę. Ši sritis taip pat prisideda prie sveikos savivokos ir asmens augimo, skatindama sąveiką tarp kūno, aplinkos ir protinės veiklos. Išmokti klausytis ir gerbti savo kūną yra kelias į
sveikatos ir gyvenimo pusiausvyrą.

Neue Artikel

  • Žinios iš Pietų Korėjos: paslaptingasis PDNR

    Kai Kim Kardashian pritaria grožio procedūrai – pasaulis klauso. Neseniai ji atkreipė dėmesį į lašišų sėklos (en: Salmon-Sperm) produktą – prabangią odos priežiūros priemonę, kurios metu odai atjauninti naudojamas iš lašišos gautas PDRN. Siekiu jums perduoti naujausią ir aktualiausią informaciją. Todėl pristatau vieną naujausių ažiotažų estetinės medicinos srityje: PDRN odą...
  • Sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltinis

    Glutationas – unikalus trijų aminorūgščių, glutamino, cisteino ir glicino, derinys, neretai tituluojamas svarbiausiu organizmo gynėju. Jo misija – sutramdyti laisvuosius radikalus ir užtikrinti kūno harmoniją. „Daugiausia glutationo randama kepenyse, inkstuose ir plaučiuose – organuose, atsakinguose už toksinių medžiagų apdorojimą ir pašalinimą iš organizmo. Jis...
  • Kaip išgyventi šventes, kai netoleruoji laktozės?

    Kaip išgyventi šventes, kai netoleruoji laktozės? Kalėdų metas – tai ne tik šeimos susibūrimo ir dovanų metas, bet ir gausių vaišių laikotarpis. Tačiau žmonėms, kurie netoleruoja laktozės, šventės gali tapti dideliu iššūkiu. Daug tradicinių Kalėdų patiekalų, tokių kaip sūriai, desertai ar pieniški padažai, yra pagaminti naudojant laktozės turinčius produktus. Štai keli patarimai, kaip...
  • Kojos skausmas

    Kojos skausmas Netikėtas kojų skausmas gali sugluminti kiekvieną. Visgi, nereikia nerimauti, jeigu kojos skausmas yra nedidelis ir jis nepasikartoja dažnai. Nerimauti reikia pradėti tuomet, kai naminės gydymo priemonės nepadeda ir skausmas stiprėja. Priežasčių, kodėl skauda koją gali būti daug. Kai kurios gali rodyti rimtą ligą, kitos gali būti ne tokios rimtos. Bet kuriuo atveju svarbu...
  • LYL F26 spray: mikronizuotos geležies nauda sveikatai

    Kas yra LYL F26 SPRAY®️? LYL F26 SPRAY®️ yra pažangus mikronizuotos geležies papildas, skirtas palaikyti optimalų organizmo geležies lygį. Mikronizuota forma užtikrina geresnį geležies įsisavinimą ir minimalizuoja šalutinį poveikį, kuris dažnai pasireiškia naudojant įprastus geležies papildus. LYL F26 SPRAY®️ ypač tinka žmonėms, kurie siekia patogaus ir efektyvaus sprendimo...
  • Šypsena – geriausia dovana

    Švenčių Dovanos ir Tikrosios Vertybės Artėjančios žiemos šventės – tai laikas, kai miestų gatvės pasipuošia šventinėmis lemputėmis, o parduotuvių vitrinos vilioja pačiomis įvairiausiomis dovanų idėjomis. Vartojimo kultūra pasiekia aukštumą: skubame, lekiame, ieškome tobulos dovanos artimiesiems, draugams ar kolegoms. Tačiau ar tikrai materialūs daiktai yra svarbiausi? Ar tą malonumą,...
  • Įtampos moters dubenyje slopina orgazmą

    Moters dubuo susijęs ne tik su reprodukcine veikla, būtent pilve ir dubenyje, anot pašnekovės, moteris kaupia daugiausia emocinių įtampų, kurios ne tik trikdo savijautą, bet ir slopiną orgazmą. Edita Esenku Šimkutė - meistro Manteko Čija mokinė, instruktorė, baigusi papildomosios alternatyviosios medicinos magistrantūrą ir daugiausia specializuojasi Dao jogos srityje, Dao seksologijoje ir...
  • Lazerinės technologijos - audinius tausojančiam ir efektyvesniam dantų šaknų kanalų gydymui

    VivaDens Odontologijos ir Estetikos Centro įkūrėja gydytoja odontologė Ingrida Ivancė dar iki 2000-ųjų matė poreikį Lietuvoje atnešti estetiką į odontologiją. Tobulindamasi užsienyje, ji tapo pirmąja nacionalinio, po to ir tarptautinio estetinės odontologijos konkursų laureate, taip pat yra vienintelė akredituota AACD (American Academy of Cosmetic Dentistry) estetinės odontologijos specialistė...
  • Hialurono ir botulino injekcijos. Ką apie jas reikia žinoti?

    Apie hialurono rūgšties ir botulino toksino injekcijas puoselėjant grožį girdėjo kiekvienas, tik ne visi žino, kas tai iš tiesų yra ir kaip veikia. Apie tai kalbamės su „Gijos Klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Arnu Martinėliu. . . Hialurono rūgšties pavadinimą girdėjo daugelis, tik ne visi žino, kas tai iš tiesų yra. Papasakokite apie šį...
  • Kada ir kaip naudoti aliejus plaukų priežiūrai: profesionalų patarimai

    Tinkamai parinktos plaukų priežiūros priemonės ir tinkamas jų formavimas, gali ne tik atkurti plaukų sveikatą, bet ir sustiprinti jų natūralų grožį. Kalbai pasisukus apie plaukų priežiūrą, itin dažnai girdime apie plaukų aliejus ir jų naudą. Tokie aliejai plačiai naudojami norint sustiprinti, pamaitinti, pridrėkinti plaukus. Plaukų augimą skatinantys aliejai, apsauginiai aliejai, aliejai...
  • Dantis tiesina gausiausia profesionalų komanda

    Daug žmonių nori tiesių dantų, tačiau net neįsivaizduoja, nuo ko ir kurioje klinikoje pradėti. Lyderiaujančiame odontologijos klinikų tinkle „Šypsenos akademija“ kiekvienam pacientui parenkamas optimalus gydymas tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai. Kartais tam prireikia ir gydytojų konsiliumo. Tik sveikoje burnoje Dantų tiesinimas „Šypsenos akademijoje“...
  • Geriausias proteinas vyrams ir moterims 2024–2025 m

    Baltymų papildai jau seniai tapo populiaria sportininkų ir sveikos gyvensenos entuziastų dalimi. Jie padeda stiprinti raumenis, greitinti atsigavimą po treniruočių ir užtikrina subalansuotą mitybą. Šiame straipsnyje aptarsime tris geriausius baltyminių papildų pasirinkimus vyrams ir moterims, kurie yra ir bus aktualūs 2024–2025 metais. Jeigu ieškote aukštos kokybės papildų, kurie...
  • Laktozės netoleravimas. Kuo pienas toks vertingas vyresniame amžiuje? Ką svarbu žinoti?

    Svarbu žinoti, kad laktazės aktyvumo mažėjimas su amžiumi yra visiškai normalus fiziologinis procesas, dėl ko vyresnio amžiaus žmonės paprastai blogiau toleruoja pieną ir pieno produktus nei jauni žmonės. Dažnai neteisingai galvojama, kad reikia atsisakyti pieno ir pieno produktų. Atvirkščiai, sveikatai palankaus maitinimosi tikslas – į racioną įtraukti kuo įvairesnių produktų, o...
  • Kalėdinis laikotarpis: nepasiduokime stresui, nes kyla pavojus atsirasti lėtinėms neinfekcinėms ligoms

    Artėja kalėdinis laikotarpis, kai mes dirbsime dar daugiau. Atiduosime daugiau energijos ir pastangų įvykdyti vadovų užduotis, o paskui bėgsime į prekybos centrus pirkti kalėdinių dovanų. Visa tai darydami patirsime stresą, pervargsime ir galiausiai blogai jausimės. Šis bėgimas gali atsiliepti mūsų širdies veiklai ar atsirasti kitų lėtinių neinfekcinių ligų. Kaip to išvengti, kalbamės su...
  • Pėdų skausmas – dažna problema!

    Pėdų nuovargis po ilgo stovėjimo, intensyvios mankštos, gal net lengvas patempimas – dažnam pažįstamos situacijos. Kartais pėdų diskomfortas gali įspėti ir apie rimtesnes traumas ar lėtines ligas. Ką svarbu žinoti apie pėdų sveikatą, atskleidžia „Gijos Klinikų“ ortopedė-traumatologė dr. Vėtra Markevičiūtė. Dažnas skundžiasi pėdų skausmu, diskomfortu. Kokios dažniausios...
  • Sveika pėda – visaverčio judėjimo pagrindas

    Rūpindamiesi savo sveikata dažnai nepelnytai pamirštame vieną svarbiausių kūno dalių – pėdas, viso kūno pamatą. Kiekvienas žingsnis yra sudėtingas kaulų, sąnarių ir kitų audinių darbas, kurį pėdos ne visada išlaiko. Skausmas – pirmasis jų siunčiamas pagalbos signalas. Jį ignoruojant galima sulaukti rimtų sveikatos problemų. Gintautui Pociui, „Gijos Klinikų“ ortopedui...
  • Maistas, turtingas gerosiomis bakterijomis: kaip natūraliai sustiprinti imunitetą?

    Imuniteto stiprinimas yra svarbus norint apsisaugoti nuo peršalimo ligų, infekcijų ir bendro organizmo silpnumo. Vienas veiksmingiausių būdų sustiprinti imunitetą – rūpintis žarnyno sveikata, nes žarnyno mikroflora glaudžiai susijusi su imunine sistema. Gerosios bakterijos, dar vadinamos probiotikais, yra ypatingai svarbios virškinimo sistemos balansui ir stipriam imunitetui. Reguliariai...
  • Įaugęs nagas - "kodėl" ir "ką daryti"

    Šį kartą pakalbėkime apie įaugusius nagus. Dauguma jau yra susidurę su šia problema ir žino, kad tai liečia kojų pirštų nagus. Bet kartais, tiesa labai retai, jie gali įaugti ir ant rankų pirštų. Tai gali atsitikti traumavus rankos nagą arba dėl autoimuninės ligos, kuri laikui bėgant gali "susukti" nagą ir, dažniausiai, ne vieną. Šis reiškinys mūsų praktikoje yra tikrai gana retas,...
  • Dirgliosios žarnos sindromas: kas tai?

    Dirgliosios žarnos sindromas: kas tai? Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra lėtinė virškinimo sistemos liga, kuri paveikia storąją žarną. Pastaruoju metu (DŽS) viena dažniausiai diagnozuojamų funkcinių žarnyno sutrikimų, pasireiškianti pilvo skausmais, pūtimu, dujų kaupimusi bei viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Nors ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali gerokai apsunkinti kasdienį...
  • Piknaudžiavimas saule – pagrindinė odos vėžio priežastis

    Atėjus pavasariui džiaugiamės šiltais orais, galimybe pabūti gamtoje. Vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore, mėgaujamės saule. Gaila, kad saulės vonios gali būti labai sunkios ligos priežastis. Tikriausiai visi esame girdėję apie tai, jog dėl saulės poveikio apgamai gali virsti odos vėžiu. Didelę šios srities patirtį turi GK klinikos gydytojas Karapet Babajan. Kas yra apgamas ir kodėl...
  • Anksti sučiuptas, klastingasis vėžys įveikiamas

    Kalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai. Rizikos veiksnių – ne vienas „Melanoma sudaro iki 5 proc. visų piktybinio odos...
  • Okcipitalinė (pakaušio nervo) neuralgija

    Pakaušio srityje jaučiate dilgčiojimą, sustingimą? Nuolat skauda pakaušį arba kaklą? Jaučiate pulsuojantį skausmą viršugalvyje arba už akių? Šie simptomai gali būti susiję su pakaušio neuralgija. Okcipitalinei neuralgijai būdingas kaklo ir galvos skausmas vienoje arba dviejose pusėse, pakaušio odos jautrumas. Manoma, kad pakaušio neuralgijos priežastis – pakaušio nervo dirginimas...
  • Tobulų pėdų paslaptis – sveikos pėdos

    Ar ir tau pažįstamas jausmas, kai gėda būti basomis tarp kitų žmonių? Nuolat vargina skausmas pėdose, nemalonus kojų kvapas, gal tavo nagai negražūs, papilkėję, pageltę, sustorėję, skauda vaikščioti, nes ant pėdų yra įtrūkimų? Jei nors vienas atsakymas yra Taip, tai šis straipsnis kaip tik tau. Pakalbėkime apie kelionę link tobulai gražių pėdų ir kaip jomis tinkamai pasirūpinti, kad esamos...
  • Skaidulų galia: kaip šios medžiagos saugo jūsų sveikatą ir kodėl jų trūkumas gali sukelti rimtas sveikatos problemas?

    Dėl greito gyvenimo tempo, nesubalansuotos mitybos ir perdirbto maisto mes dažnai negauname svarbiausių medžiagų, o viena iš jų – skaidulos, būtinos tinkamam organizmo funkcionavimui. Dauguma žmonių net nesusimąsto, kad jų kasdienėje mityboje trūksta skaidulų, o šis trūkumas tyliai kenkia sveikatai, lėtai didindamas įvairių ligų riziką. Tad kokie požymiai išduoda, kad mūsų organizmas...
  • Kodėl neverta atidėlioti dantų atkūrimo?

    Kiekvienas esame pastebėję žmonių, kurie vengia plačiai šypsotis arba tai darydami ranka prisidengia burną. Dažniausiai taip elgiasi praradusieji vieną ar keletą dantų. Kenčia ir tokių žmonių sveikata, ir savivertė. Situacija visiškai pasikeičia atkūrus dantis. Šiuolaikinė odontologija siūlo juos atstatyti implantais. Kodėl reikia atkurti prarastus dantis? Dantų netekimas nėra tik...
  • Medicinos sektoriaus įmonių veiklos skaitmenizacija: ką reikėtų žinoti?

    Medicinos sektorius susiduria su dideliais iššūkiais: augančiais pacientų srautais, griežtais reguliavimais, reikalavimu užtikrinti kokybišką aptarnavimą bei gydymą ir vis besikeičiančia technologine aplinka. Šios aplinkybės skatina medicinos įmones siekti inovatyvių sprendimų ir skaitmenizuoti savo veiklą. Verslo valdymo sistemos (VVS) ir dirbtinis intelektas (DI) tampa pagrindiniais...
  • Burnos irigatorius - kaip natūralus būdas sumažinti apnašų kaupimąsi

    Burnos higiena yra svarbi ne tik norint išlaikyti sveikus ir baltus dantis, bet ir siekiant užkirsti kelią dantenų ligoms bei kitiems sveikatos sutrikimams. Vienas iš pagrindinių burnos priežiūros tikslų – sumažinti apnašų kaupimąsi, nes būtent apnašos yra daugelio problemų šaltinis. Burnos irigatorius tampa vis populiaresne priemone, kuri padeda tai padaryti natūraliu būdu,...
  • Moters orgazmas gali būti lavinamas

    Moteriškumo ir orgazmo temos mūsų visuomenėje tabu, bet tuo pačiu labai įtraukiančios, nes kiekviena moteris nori jaustis moteriška, nori patirti malonumą būdama partnerystėje. Su kuo susijęs moters išsilaisvinimas, orgazmas ir dar daugiau kalbamės su Dao praktike Edita Esenku. Edita Esenku Šimkutė yra Dao praktikų instruktorė, alternatyvios medicinos magistras, „Gydomoji Tao...
  • Gripas ir skiepas nuo gripo: kodėl svarbu apsisaugoti šaltuoju sezonu?

    Gripas yra viena iš dažniausių virusinių infekcijų, kurios siaučia šaltuoju metų laiku. Jis gali būti ne tik nemalonus, bet ir pavojingas, ypač silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms. Jei norite efektyviai išvengti gripo komplikacijų, skiepas nuo gripo yra viena efektyviausių profilaktikos priemonių. Kas yra gripas? Gripas yra virusinė infekcija, kuri paveikia kvėpavimo takus ir gali...
  • Kaip šaltasis sezonas veikia mūsų organizmo būklę ir kokie papildai gali padėti?

    Šaltasis sezonas dažnai kelia iššūkių mūsų organizmui. Dėl temperatūros pokyčių, šviesos trūkumo ir mažesnio fizinio aktyvumo daugelis žmonių susiduria su nusilpusiu imunitetu, padidėjusiu nuovargiu ir energijos stoka. Tai taip pat lemia didesnę riziką susirgti peršalimo ligomis bei kitomis infekcijomis. Raw Powders ekspertai pabrėžia, kad šaltuoju sezonu ypač svarbu rūpintis savo organizmo...
  • Būkime budrūs, atsakingi ir pilietiški!

    Gruodžio 27-oji – Tarptautinė pasirengimo epidemijoms diena. Enciklopediniai žinynai epidemiją apibrėžia kaip neįprastai didelį užkrečiamų ligų išplitimą viename ar keliuose teritorijos administraciniuose vienetuose arba naujų susirgimų atsiradimą. Epidemijos veikiamoje vietovėje sergamumas gali padidėti net dešimt kartų! Pandemija – didelio masto epidemija,...
  • Kurkime tik sveiką ir saugią ateitį!

    Gruodžio 12-oji – Tarptautinė visuotinės sveikatos priežiūros aprėpties diena. Šiandien akcentuojami su sveikatos priežiūra bei jos aprėptimi susiję tikslai: stiprių sveikatos sistemų kūrimas, visuomenės sveikatos apsaugos poreikių patenkinimas, glaudus suinteresuotų šalių bendradarbiavimas, tinkamas bendruomenių informuotumas, paveiki bei efektyvi sklaida. Esminis...
  • Saugokime kitus, saugokimės patys!

    Gruodžio 3-ąją minima Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Ši išskirtinė pirmojo žiemos mėnesio diena informuoja visuomenę apie tai, jog būtina atkreipti dėmesį į žmonių su negalia problemas bei skatina aktyviau dalyvauti neįgaliųjų bendruomenės veikloje. Būkime supratingi, nelikime abejingi... Jautriau reaguodami į kito asmens problemas, skatindami empatiją bei...
  • Raudonas kaspinas – palaikymo žinutė

    1988 metais įvairių tarptautinių sveikatos organizacijų bendru sprendimu buvo priimtas nutarimas, kuris skelbė, jog gruodžio 1-oji tampa Pasauline kovos su AIDS diena. Rūpinkimės sveikata kasdien, saugokime ne tik savo, bet ir kitų gyvybes! Medikai informuoja, o visuomenei būtina įsidėmėti, jog įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas nustatomas tada, kai ŽIV (žmogaus...
  • Vyrai, neberūkykite, o sveikatą atstatykite!

    Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena. Būtent šią dieną rūkantieji daug aktyviau skatinami atsisakyti žalingo įpročio tiek dėl pačių sveikatos, tiek ir dėl artimųjų gerovės. Kokias grėsmes nikotinas kelia sekso kokybei? Kodėl šio žalingo įpročio rekomenduojama atsisakyti vyrams? Nors iš pradžių prieš intymų aktą surūkyta...
  • Sveikesni plaučiai – sveikesnis organizmas!

    Lapkričio trečiąjį trečiadienį Pasaulyje minima lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga pasireiškia tuomet, kai žmogaus kraujyje ima trūkti deguonies – jis ima dusti. Sergantysis LOPL be dusulio gali jausti ir šiuos simptomus: pastovų kosulį, švokštimą kvėpuojant, slogą, čiaudulį, bendrą silpnumą bei nuovargį ir kt. Kas gali lemti...
  • DDR terapija – ilgalaikiai rezultatai

    Jau ėmėme skaičiuoti antrąją dešimtį nuo datos, kai pasaulyje buvo pradėta minėti… Tualetų diena. Taip, lapkričio 19-ąją ypatingas dėmesys skiriamas patalpos, skirtos natūralių poreikių tenkinimui, svarbai. Šiandien sprendžiamos išties aktualios sanitarijos problemos, aptariami įvairūs su WC įrengimu susiję klausimai. Taigi, tupyklos egzistavimas yra išties ne mažiau...
  • Vartokime antibiotikus ypač atsakingai!

    Lapkričio 18-oji – supratimo apie antibiotikus Europoje diena – atveria duris Pasaulinei supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitei. Įvairiuose renginiuose visuomenė bus informuojama apie neracionalų antibiotikų vartojimą bei grėsmes, kurios kyla tuomet, kai šiais vaistais piktnaudžiaujama. Reikia pripažinti, kad tiek netinkamas antibiotikų vartojimas, tiek ir...
  • Įžiebkime purpuro šviesas, palaikykime!

    Kasmet lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Šiandien visuomenė skatinama atkreipti dėmesį į neišnešiotukų problemas, bendruomenės raginamos palaikyti įvairias labdaros bei savanorystės akcijas. Kokios priešlaikinio gimdymo grėsmės? Kuo ankstukas skiriasi nuo kitų naujagimių? Šie kūdikiai gimsta anksčiau nei įprasta – 22 iki 37 savaičių amžiaus. Per...
  • Valdome save, kontroliuojame ligą!

    Lapkričio 14-oji – Pasaulinė Diabeto diena. Cukraligė – išties klastinga lėtinė liga. Kas gali sukelti cukrinį diabetą? Medikai išskiria ne vieną antrojo tipo cukrinį diabetą sukėlusią priežastį, tai – sutrikęs gliukozės toleravimas, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, netinkama mityba, patiriamas stresas, aukštas kraujo spaudimas, amžėjimas. Cukraligę gali iššaukti ir...
  • Nelikime abejingi pulmonologų įspėjimams!

    Lapkričio 12-ąją minima Pasaulinė plaučių uždegimo diena. Gydytojai akcentuoja, jog pneumoniją (plaučių uždegimą) gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos ar grybeliai. Nors ligos sukėlėjai gali plisti įvairiais būdais, tačiau dažniausiai užsikrečiama nuo sergančiojo, kuris čiaudi ar kosi, lašeliniu būdu – per orą. Sunku patikėti, tačiau kasmet plaučių uždegimu suserga...
  • Valgykim sveikai, gyvenkim ilgai!

    Lapkričio 8-oji - Europos sveikos mitybos diena. Liūdina tai, jog nutukimas Europoje didėja, o turintys antsvorio asmenys ignoruoja faktus, įrodančius, kad papildomi kilogramai tikrai kenkia sveikatai ir gali sukelti įvairias lėtines ligas. Sveiką mitybą apibrėžia tinkamas žmogui būtinų suvartoti maisto medžiagų ( baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir kt.) kiekis....
  • Vartojimo paskola sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti: kada verta skolintis?

    Šiandieną sveikatos priežiūros paslaugų kainos gali tapti nemenku finansiniu iššūkiu. Nepaisant medicininių draudimų ar valstybinių kompensacijų, pacientams tenka susidurti su brangiomis operacijomis, ilgalaikėmis terapijomis ar specialios medicininės įrangos poreikiu. Tokiais atvejais vartojimo paskola gali tapti vienu iš galimų būdų finansuoti šias būtinas, tačiau dažnai neplanuotas...
  • CBD kaina: nuo ko ji priklauso ir ar brangesnis CBD aliejus yra geresnis?

    Lietuvos pirkėjai yra iš tų, kurie labai daug dėmesio skiria produktų kainai. Todėl ir CBD kaina, ieškant patikimų produktų, yra svarbi. Visgi, nemažai žmonių nesupranta, kodėl CBD aliejus kaina skiriasi skirtingose parduotuvėse. Todėl svarbu suprasti, nuo ko priklauso aliejaus kaina, kad vartumėte tik kokybiškus ir saugius produktus. Kokios CBD aliejaus kainos vyrauja šiuo...
  • Kaip rasti motyvaciją fiziniam aktyvumui?

    Sveikatos priežiūros specialistai nuolat kalba apie fizinį aktyvumą, jo svarbą siekiant išvengti lėtinių neinfekcinių ligų. Stengiamasi pagrįsti ir įrodyti fizinio aktyvumo naudą, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų. Tačiau dažnai paaiškėja, kad žmonės neturi motyvacijos būti fiziškai aktyvūs. Kur vis dėlto rasti tos motyvacijos? Apie tai kalbamės su Marija Povilaite,...
  • Netoleruoji laktozės? Naujiena Lietuvoje – laktazės maisto papildai. Paprastas sprendimas sudėtingai problemai

    Laktozės netoleravimas aktuali, tačiau dažnai nuvertinama problema. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, daugybė žmonių susiduria su šiuo iššūkiu, tačiau apie tai vis dar trūksta informacijos, o pagalba yra ne visada lengvai prieinama. Dėl to daugybė žmonių priversti atsisakyti savo mėgstamų pieno produktų ir keisti savo mitybos įpročius. Kaip laktozės netoleravimas...
  • Dvi pagrindinės priežastys kodėl jaučiame pėdos skausmą

    Kaip atskirti kas, plantarinis fascitas (pėdos skliauto fascijos uždegimas) ar achilo tendinitas (achilo sausgyslės uždegimas) sukelia pėdos skausmą? Tiek plantarinis fascitas, tiek achilo tendinitas yra dvi pagrindinės pėdos skausmo priežastys. Nustatant skausmo priežastį svarbu lokalizuoti skausmo vietą. Jei skausmas juntamas po kulnu (po kulnakauliu) dažniausiai tokio skausmo...
  • Kompleksinis urologinis ištyrimas: ligų nustatymui ir efektyviam gydymui

    Urologinėmis ligomis bent kartą gyvenime yra sirgęs beveik kiekvienas. Jei taip atsitiko, svarbiausia nedelsti, nes šių ligų gydymo rezultatus pagerina ankstyva ir tiksli diagnostika. Ją užtikrina kompleksinis urologinis ištyrimas, apimantis tiek betarpišką gydytojo bendravimą su pacientais, tiek ir laboratorinius bei instrumentinius tyrimus. Vienas iš tyrimų, leidžiančių dar nuodugniau...
  • TeltoHeart – išmanioji širdies stebėjimo apyrankė

    TeltoHeart – tai daugiafunkcinė medicininė apyrankė, sukurta Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupės Teltonika kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais ir Santaros klinikų specialistais. Šis įrenginys skirtas žmonėms, kenčiantiems nuo širdies ritmo sutrikimų, tokių kaip prieširdžių virpėjimas, leidžiant nuolat stebėti širdies veiklą ir aptikti širdies ritmo...
  • Lengvumas kojose ir pagalba sąnariams

    Lengvumas kojose ir pagalba sąnariams: Ar žinojai, kad TianDe – prekės ženklas, kuris siūlo produktus, turinčius unikalių savybių, kurie paremti tradicine kinų medicina ir natūraliais ingredientais. Šiandien noriu papasakoti apie tris produktus, kurie gali tau labai pagelbėti sprendžiant problemas dėl įvairių kūno skausmų, nemalonių būsenų ar netikėtų traumų atvejų. Tai...