Greičiausiai ne vienas esame girdėję pasakymą, kad žarnynas yra tarsi mūsų antrosios smegenys. Šios smegenys kaupia emocinę informaciją – juk kai mūsų virškinimas veikia prastai, mums ir dienos atrodo pilkos, ir nuotaikos nėra. Gydomasis badavimas – vienas būdų, kaip priversti visą kūną persikrauti, atsinaujinti, sustyguoti. Apie jį kalbamės su organizmo valymo ir badavimo, sveikos mitybos, meditacijos, ciguno ir dao meilės praktike Edita Esenku Šimkute.

Kas tai yra gydomasis badavimas? Kuo skiriasi nuo kitų badavimo rūšių?

Daugelis žino protarpinį badavimą, kada daromas, pavyzdžiui, 18 val. tarpas tarp valgymų – galima atsisakyti vakarienės ir pavėlinti pusryčius. Viena nevalgymo diena dažniausiai vadinama iškrovos diena. O štai kada kalbame apie gydomąjį badavimą, mes turime omenyje daugiau nei dvi dienas. Iš esmės – tai sąmoningas maisto atisakymas sveikatinimosi tikslais. Ir svarbiausias momentas yra ne dienų skaičiuje, ne laikotarpyje, tačiau intencijoje – kodėl mes tai darome. O darome todėl, kad mes norime perkrauti savo organizmą, atnaujinti, atšviežinti. Kada kūnas, virškinimo sistema funkcionuoja taip, kaip ji turėtų funkcionuoti, tada būna, kad ir lėtiniai sutrikimai pasitraukia, žmogus pradeda sveikti be papildomų priemonių.

Taip pat gydomąjį badavimą galima traktuoti ir kaip tiesiog detoksikaciją. Nes jei norime apie šį būdą sveikatintis kalbėti tuomet, kai yra rimtos konkrečios ligos, atsiranda slidus momentas. Gydomasis badavimas priskiriamas alternatyviajai medicinai. Tai dar nėra pripažįstama, kaip priemonė išgyti nuo sveikatos sutrikimų. Todėl reikėtų atsargiau vertinti, suprasti, kad tai yra sveikatinimosi priemonė, tačiau ne visuomet ji gali atstoti gydymą. Taip, rusų alternatyviosios medicinos literatūroje gali pasiskaityti, kad pavyzdžiui, rekomenduojamas 30 dienų badavimas turint vienokią ar kitokią ligą. Tačiau tai yra labai ilgas laiko tarpas, per kurį žmogus gali netgi pabloginti savo sveikatos būklę, jei tai daro be priežiūros. Aš esu už saugų gydomojo badavimo metodą, kada badaujame 5, 7, daugiausiai 10 dienų. Kai žmogus neturi rimtų sveikatos sutrikimų, tai jis gali badauti tiesiog savo namuose, be jokios ypatingos priežiūros ir taip savo kūną sveikatinti, spręsti virškinimo, šalinimo problemas, detoksikuoti organizmą, padėti sau atsikratyti candida grybelio. Tad aš esu už ne pernelyg ilgą versiją, bet tokią, kuri yra saugi bet kuriam žmogui, kuri neveda į išsekimą, o į persikrovimą.

Kaip vyksta gydomasis badavimas? Ar badaujant geriamas vanduo?

Kaip kad yra skirtingos mitybos tradicijos, taip ir kalbant apie gydomąjį badavimą yra skirtingų versijų. Yra sausas badavimas – toks, kurio metu yra ir negeriami jokie skysčiai ir tiesiog nevalgoma. Paprastai 2-3-4 dienas sausai badauti galima pakankamai saugiai, tačiau ilgesnis laiko tarpas jau gali būti rizikingas gyvybei. Juk ir mokslas sako, kad žmogus be vandens ištverti gali tik septynias dienas. Aš nepalaikau tokios – ilgalaikio sauso badavimo – versijos. Kiti palaiko badavimo vandeniu versiją, kuomet atsisakoma bet kokio maisto ir skysčių išskyrus vandenį. Badavimo sistema, kurią aš perėmiau ir propaguoju, yra rekomenduojama mokytojo kinų meistro Manteko Čija: nevalgymo metu geriamas vanduo ir gali būti vartojami tam tikri maisto papildai, kurie aprūpina kūną mineralinėmis medžiagomis, tačiau organizmas vis tiek valosi. Jo teigimu sausas badavimas yra pernelyg didelis stresas organizmui ir mes tokiu būdu savo kūną įvedame į šoką. Visgi tai kiekvieno pasirinkimas, lygiai taip, kaip ir mityboje aš niekam nekišu savo versijos ir nieko nesmerkiu, taip ir su badavimu – kiekvienas pasirenka savo schemą. Esu už tai, kad badaujant gerti vandenį, galima ir įdėti tam tikrų priedų į vandenį.

Yra nemažai autorių, kurie teigia, kad proceso nei kiek nesutrikdo, jei tuo metu, kada mes badaujame, geriame vandens su trupučiu medaus ir obuolių acto. Tai padeda lengviau įveikti visą detoksikacijos procesą ir neveda kūno į išsekimą. Aš esu už šitą versiją.

Taip pat badaujant geriu vandenį su bentonito moliu. Bentonito molis nėra maistas, jis išeina iš mūsų kūno taip, kaip atėjo, tačiau sutraukia į save šlakus ir toksines medžiagas bei padeda joms pasišalinti. Badavimas su tokiomis pagalbinėmis priemonėmis mums iš dalies suteikia energijos, tačiau nenutraukia viso proceso. Jei lygintume su sulčiavimo dienomis, kada mes geriame sultis, tai sulčiavimo dienomis jaučiamės gerokai sotesni.

Ar tiesa, kad badaujant reikia valyti žarnyną?

Kaip ir kitais atvejais, esama skirtingų nuomonių. Vieni, tiesiog badauja ir nesureikšmina to, kad tuštinimasis dažniausiai sustoja nustojus valgyti. Mūsų kūnas sulaiko išmatas ir organizmas dar bando kažką iš jų įsisavinti, nes naujo maisto negauna. Tuomet į mūsų kraują sugrįžta toksinės medžiagos, kurios jau turėjo būti pašalintos. Būtent todėl valgyti nustojęs žmogus jaučia intoksikacijos simptomus: skauda galvą, silpna, traukia prie lovos. Šie simptomai dažnai būna susiję su pilnu žarnynu, todėl klizma išsprendžia šią problematiką. Po klizmos susilpnėja alkio jausmas, todėl badavimo metu rekomenduojama kas antrą dieną pasidaryti klizmą. Galima darytis klizmą namuose arba galima klinikoje darytis hidrokolonoterapiją. Tai padeda išvengti intoksikacijos simptomų, mes daug geriau jaučiamės, galva tampa skaidresnė ir tos septynios badavimo dienos kur kas lengvesnės.

Kaip žmogus jaučiasi gydomojo badavimo laikotarpiu?

Badavimo metu savijauta visą laika banguoja: tai mes leidžiamės žemyn ir galvojame, kad reikia pagulinėti, tai už valandos ištinka energijos šuolis ir norisi bėgti namus tvarkyti. Svarbiausia tokiu atveju suvaldyti savo ego, neįsijausti į pernelyg aktyvų veiksmą, nes po kurio laiko gali ateiti kita banga, kai vėl norėsis prigulti, atsikvėpti. Panašiai yra ir su karščio-šalčio bangomis: tai išmuša karštis, tai norisi susirasti ką nors šilčiau apsirengti ar net vilnones kojines apsimauti. Reikia priimti kaip normą, kad kada mes nevalgome mūsų energija banguoja šuoliais. Žarnyno valymas kas antrą dieną badavimo procese priduoda stabilumo ir geresnės savijautos. Bendrai apibūdinus – badavimo metu būsena pakankamai stabili ir mes jaučiamės pakankamai darbingi.

O kas būna sunkiausia gydomojo badavimo metu?

Pirmos dvi dienos visada yra sunkios: vyksta adaptacija, žarnynas nesupranta, kas vyksta. Daugelis jaučia minėtus intoksikacijos simptomus. Trečią dieną kūnas jau pereina į nevalgymo režimą. Jis supranta, kad tai nėra sudėtinga, kad galiu ir toliau nevalgyti. Ir tai ne tik asmeninė mano patirtis. Organizuoju savaitgalines badavimo stovyklas. Į jas moterys susirenka visą dieną nevalgiusios penktadienį vakare, tada kartu praleidžiame šeštadienį, sekmadienį. Pirmosiomis dienomis gali būti, kad žmogus silpniau jaučiasi, nes tai detoksikacijos pradžia. O štai sekmadienį jau būna daug moterų, kurios sako: „aš noriu toliau tęsti – gal galime mes čia pasilikti ir dar pabadauti dieną-kitą? Nes aš nebenoriu valgyti, nebenoriu grįžti prie maisto“. Mūsų ir protas, ir kūnas pereina į nevalgymo režimą – tampa nebesunku nevalgyti.

Kai labiau pradedame jausti savo kūną, ateina suvokimas, kiek dienų badauti ir kada grįžti prie maisto, t.y. vienu atveju gali būti, jog penkios dienos bus užtektinai, o kitu atveju organizmas tik po septynių badavimo dienų duos aišku signalą, kad reikia grįžti prie maisto.

Kaip vyksta tas grįžimas?

Skirtingi autoriai nurodo skirtingus būdus, kaip išeiti iš badavimo. Bet kuriuo atveju, tai vyksta pamažu. Aš renkuosi grįžti prie maisto su skiestomis sultimis, pasidaryti sulčiavimo dieną (sultys skiestos perpus su vandeniu). Dar kitą dieną po truputį pradėti valgyti: vaisiai, morkų ir kopūstų salotos, gali būti ir troškiniai su smidrais, nes smidrai (šparagai) labai gerai valo inkstus – taip mes galime sau pagelbėti apvalyti ir šiuos organus. Po sulčiavimo dienos tris dienas dar valgau vaisius ir daržoves, kol pradedu susigrąžinti kruopas, gyvulinės kilmės produktus. Reikia duoti kūnui adaptuotis prie mitybos, aprūpinti prebiotiniu ir probiotiniu maistu.

O ar badavimo dienas galima daryti tiesiog dirbant, ar visgi tam reikia skirti visą atskirą, pavyzdžiui, atostogų savaitę?

Sakyčiau, kad tai priklauso nuo darbo specifikos. Jei tai yra darbas kada visą darbo dieną būnama „ant kojų“, sakykim padavėja, gal net pardavėja ar kažkoks kitoks fizinių jėgų nuolat reikalaujantis darbas, tuomet suprantu, kad žmogus to su gydomuoju badavimu greičiausiai nesuderins. Tačiau jei tai yra ofisinis darbas nuo 8 iki 17 val., tai puikiai galime suderinti su tuo, kad nevalgome savaitę. Kada mūsų kūnas ir protas yra užimtas –yra daug lengviau, nei kai mes esame namuose ir žinome, kas kokioje spintelėje padėta ir laukia mūsų kol suvalgysim. Namuose bandant nevalgyti būna toks jausmas, kad nežinia ko čia griebtis ir ką čia daryti, jei žmogus neužsiima saviugdos praktikomis. Tuo tarpu einant į darbą mūsų protas yra užimtas, mes net nebegalvojame apie maistą. Aš pageidaujantiem sudarau badavimo planą skirtą įgyvendinti namuose.

Aš pati gydomąjį badavimą propaguoju apie dešimtmetį. Pirmuosius trejus-ketverius metus aš badaudavau po 5, 7 ar 9 dienas ir eidavau į darbą. Mano darbas buvo ofisinis, prie kompiuterio, tad protas pakankamai gerai dirbo, o fizinio krūvio beveik nebuvo. O jei ir užeidavo kokia silpnumo banga, tai viskas tvarkoj – juk vis tiek sėdžiu. Būdavo atsigeriu vandens ir atsigaunu, sulaukdavau, kol ta banga praeina. Aišku ir protas normaliame režime gal būna kiek aktyvesnis – badaujant esame kiek lėtesnių apsukų, bet tikrai galime viską atlikti ir klaidų neprivelti.

Kaip dažnai rekomenduojama atlikti gydomąjį badavimą? Juk ne kas mėnesį?

Aš gydomąjį badavimą darau kartą ar du per metus. Jeigu mes norime, mes visada galime pasirinkti ir kas mėnesį pasidaryti vienos dienos iškrovą. Kelis kartus į savaitę mes galime taikyti protarpinį badavimą, kada 18 ar net 20 valandų nevalgome. Tai tikrai puikūs variantai. Visgi jei kalbame apie 5-7 dienų gydomąjį badavimą, kurį mes deriname su žarnyno valymu, tai, sakyčiau, reikėtų atlikti ne dažniau nei kartą ar du per metus.

Tiesa, jei yra kažkokios konkrečios problemos, kurias žmogus nori išspręsti, tai gali keičiantis sezonams gydomojo badavimo kursą daryti ir 4 kartus per metus. Bet normaliai, kad mūsų kūnas ir gerosios bakterijos spėtų atsistatyti, kad nejaustume spaudimo sau ir jaustumėmės komfortabiliai, du kartu per metus, keičiantis sezonams, tarkim rudenį ir pavasarį yra tikrai pakankama. Jei žmogus jaučia, kad jam ir karto per metus yra gana, tai, sakyčiau, pavasarį, yra puikus laikas detoksikacijai (po žiemos, po visų prisivalgymų, ko reikia ir ko nereikia) viso kūno restartui, lengvam krestelėjimui, pažadinimui.

Ar gydomasis badavimas kūne naikina ir parazitus?

Pats gydomasis badavimas nėra antiparazitinis, todėl būna puiku, jei gydomasis badavimas yra derinamas su antiparazitine programa. Dažniausiai tokiu atveju yra geriami žoliniai maisto papildai, įvairių gamintojų mišiniai, kurie būna su pelynu, juoduoju graikiniu riešutmedžiu. Čia jau patys žmonės pasirenka, ką naudoti. Jei mes valgome, pavyzdžiui, neplautas uogas, vaisius ar nepakankamai nuplautas daržoves, arba turime naminių gyvūnų, galime labai greitai tų parazitų įsiveisti savo kūne. Idealu, kai žmogus sugeria, pavyzdžiui, 30-40 dienų antiparazitinę programą (ar kiek nurodoma papildų gamintojo), tuomet daromos 5 ar 7 gydomojo badavimo dienos, jo metu kas antrą dieną darant žarnyno valymą ir, pačioje pabaigoje, atstatome žarnyno gerųjų bakterijų balansą sugerinat probiotikų kursą.

Atkreipiu dėmesį, kad renkanti probiotikus, vertėtų pasidomėti ir rinktis tokius, kurie turėtų ne mažiau nei 20 milijardų gerųjų bakterijų bei ne mažiau nei 6 štamus, t.y. skirtingas gerųjų bakterijų rūšis. Pasak mokslininkų, geriau, kad probiotikai būtų ne kapsuliuotu pavidalu. Kapsuliuotų poveikis ir įsisavinimas nėra pakankamai ištirtas, tad jie mokslo laikomi neveiksmingais.

Atidžiai pasirinkus probiotines kultūras žmogus gali kuo puikiausiai atstatyti savo žarnyno mikroflorą, nes kai kurie yra įsitikinę, kad žarnyno valymo metu, klizma išplauna ne tik grybelį ir visus toksinus, parazitus, bet ir mūsų gerąsias bakterijas. Iš dalies tai tiesa, tačiau gerosios bakterijos pamažu ir pačios atsistato, mes galime savo kūnui padėti suvartodami probiotikų kursą. Jei tai kokybiškos gerosios bakterijos, mes galime labai lengvai ir greitai atsistatyti. Įdomumo dėlei pasakysiu, kad pasaulinėje rinkoje yra probiotikų net su 450 milijardų bei 8 štamais gyvų lakto ir bifidobakterijų – jie vadinasi „Vivomixx“.

O ar verta rinktis gydomąjį badavimą ne tiek sveikatinimosi, bet svorio metimo tikslais?

Dažniausiai yra taip, kad jei moteris yra normalaus svorio, tai gydomojo badavimo metu numesti kilogramai jai gražiai sugrįžta per kokias 2-3 savaites. Nors per savaitę gali nukristi 4-5 kg, gydomasis badavimas tikrai nėra priemonė svorio metimui, nes nemaža dalis šio svorio yra susiję ir su susikaupusiu pilvo turiniu, toksinais, kurie žarnyno valymo metu pasišalina. Todėl vėl pradėjus valgyti tas svoris pamažu sugrįžta.

Tačiau asmeninė mano patirtis rodo, kad per periodiškai kartojamus gydomuosius badavimus sugrįžta vis mažau ir mažiau kilogramų. Pavyzdžiui, numetu 5 kg, o sugrįžta tik 4. Nes gydomojo badavimo dėka aš lengvai įeidavau į protarpinį badavimą – galėdavau lengvai atsisakyti vakarienės, vėliau valgyti pusryčius. Tad manau, kad svorio metimui labiau padeda protarpinis badavimas. Tačiau yra žmonių, kam yra sunku sugalvojus imti ir taikyti tą protarpinį badavimą. Gydomasis ilgiau trunkantis badavimas duoda ne tik restartą visai mūsų žarnyno sistemai, bet žmogui ir valia sutvirtėja, tad jis lengviau gali atsisakyti to „narkotinio“ maisto, tokio kaip: saldumynai, šokoladas, kava, baltas cukrus. Įprastu metu tokio maisto, prie kurio esame pratę, yra sunku atsisakyti – galvą skauda, kad kavos negavo, galvą skauda, kad cukraus negavo. Tuo tarpu po ilgesnio apsivalymo proceso, kada žmogus jau praėjęs sunkesnį etapą jaučiasi gerai, jis suvokia, kad jei vėl grįš prie senų įpročių, bus vėl sunku atsisakyti cukraus. Tad gydomasis badavimas labai palengvina pereiti nuo nesveiko maisto, prie sveikesnės mitybos ir įeiti į protarpinį nevalgymą. Vadinasi, net jei po ilgalaikio badavimo numesti kilogramai grįžta, ilgalaikėje perspektyvoje, jei mes susilaikome nuo cukraus, gliuteno, kitų ne nesveikų maisto produktų, kas mums buvo įprasta, daugelis pradeda natūraliai tvarkytis su svorio problemomis. Gydomasis badavimas yra labai geras būdas, padedantis susivokti, kiek mes galime – tai lengvas supurtymas ir paskata grįžti prie labiau subalansuotos mitybos.

Ar gydomąjį badavimą gali išbandyti visi, ar yra atvejų, kada jis nerekomenduojamas?

Tikrai nerekomenduojamas moterims, kurios laukiasi arba kurios žindo kūdikį. O būna, kad moteris ima ir sugalvoja, kad nors laukiuosi, bet noriu detoksikacijos. Toms, kurios žindo, apskritai negalima jokių antiparazitinių programų, jokių badavimų ir žarnyno valymų, nes visi toksinai pradeda eiti vaikui į pieną arba apskritai pienas gali nutrūkti.

Žmonės, kurie serga vėžiniais susirgimais gydomąjį badavimą turėtų atlikti labai atsargiai, pasitarę su savo prižiūrinčiu gydytoju. Nors kartas nuo karto pasirodo patarimų, kad onkologiją galima gydytis ilgalaikiu badavimu, visgi tai labai priklauso nuo vėžio rūšies, nuo to, koks gydymas taikomas – visada reikėtų tartis su gydančiu gydytoju ir su jo palaikymu dažniau tyrimus darytis ir papildomą priežiūrą turėti. Nes jei sergantis onkologija žmogus sugalvojo, kad štai aš dvi savaites nevalgysiu ir visiškai nepasitarus atmetamas gydytojo paskirtas gydymas – tai neatsakingas elgesys.

O štai jei žmogus yra daugiau ar mažiau sveikas, kuris nėra priverstas nuolat vartoti vaistus, o yra tik kažkokie lengvi sutrikimai, niekas nekliudo klausantis savo kūno išmėginti gydomąjį badavimą. Pavyzdžiui, žinau atvejį, kada virš 60 metų moteris, kuri nuolat turėjo gerti vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, po 5 dienų gydomojo badavimo jai nebereikėjo gerti vaistų, nes spaudimas susinormalizavo. Tad gydomasis badavimas gali padėti išspręsti problemas. Tačiau reikia elgtis atsakingai ir turint kažkokių sveikatos sutrikimų prieš einant į gydomąjį badavimą verta pasitarti su savo gydytoju, išsiaiškinti, ar žmogus gali savaitę nevartoti vaistų ir stebėti, sakykim, savo kraujospūdį ir kitus parametrus. Tai svarbu, nes gydomojo badavimo metu negalite vartoti jokių cheminių vaistų, preparatų – jie dirgintų tuščią skrandžio gleivinę, tad galima prisidaryti bėdos. Žinoma, visada galima taikyti protarpinį ar 1-2 dienų nevalgymą. Į gydomąjį badavimą aš žvelgiu su suvokimu, kad jis ne išgydys nuo visų ligų, bet tai yra sveikatinimo priemonė.

Parengė Laura Auksutytė