Žaliasis medus - mokslininkų pergalė prieš ligas
2020. gada 5. oktobris
Spirulina – tai melsvabakterė (dar vadinama melsvadumbliu), kurios kolonijos savo spiraline forma primena stacionaraus telefono laidą. Žemėje jos gyvuoja jau šimtus tūkstančių metų. Ypatingai vertinga maistine sudėtimi pasižyminti spirulina Pasaulinės Sveikatos organizacijos (PSO) vadinama ateities supermaistu ir jau ne vieną dešimtmetį domina mokslininkus, kurie suka galvas, kaip atidaryti spirulinos apvalkalą ir naudingus jos elementus padaryti lengvai pasisavinamus žmogaus organizmui.
Žinoma, jog spirulinoje gausu visų žmogui reikalingų amino rūgščių, baltymų bei omega 6 rūgščių. Šis melsvadumblis turtingas vitaminais A, K, B12, D ir mineralinėmis medžiagomis – kalciu, variu, chromu, kaliu, cinku, geležimi, o taip pat ir pigmentais – beta karotenu, fikocianinu, chlorofilu (organizmą praturtina deguonimi ir yra puikus energijos šaltinis) ir įvairiais fermentais. Geležies viename grame spirulinos yra net aštuonis kartus daugiau nei veršiuko kepenėlese ir nepalyginamai daugiau nei vaisiuose ar daržovėse.
PROBLEMA: Plačiai parduodami spirulinos produktai sudėtyje turi palyginti stambias spirulinos daleles, iš kurių naudingi elementai pasisavinami menkai, nes jie užrakinti spirulinos apvalkale, kurio žmogaus organizmas negali suvirškinti.Ne vienerius metus mokslininkai ieškojo būdų, kaip suardyti šias bakterijas gaubiantį barjerą, nepažeidžiant jose esančių komponentų. Pirmiesiems tai pavyko padaryti Lietuvos mokslininkams.
Revoliucinis proveržis Lietuvos mokslininkų laboratorijoje
Lietuvos mokslininkai, dirbantys UNERA Luxembourg laboratorijoje, rado būdą, kaip „atrakinti“ spirulinos ląsteles. “Mūsų sukurtą ląstelių ardymo technologiją pritaikius spirulinai, išsisprendė esminė problema: spirulinos naudingi elementai išlaisvinami iš daugiasluoksnio apvalkalo ir todėl manome, kad jie bus lengviau ir gausiau pasisavinami žmogaus organizmo lyginant su paprastos spirulinos milteliais ar tabletėmis.”– pasakoja šio išradimo autorius Olegas Romaškevičius. „Šio atradimo dėka biologinė spirulinos vertė išaugo milžiniškai, nes iš ląstelės išlaisvinti elementai yra aktyvūs, natūralūs, jų fizinės ir cheminės savybės yra nepakitusios. Kol kas analogų pasaulyje nėra. Todėl tokios formos spirulina turi didelę perspektyvą tolimesniems moksliniams tyrimams, jų pritaikymui ir naujų produktų kūrimui. Beje, mūsų laboratorijoje naudojama tik visiškai švari, aukštos kokybės spirulinos žaliava, sertifikuota pagal geros praktikos standartus”.
Dr. (HP) Vida Bendikienė(VU Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros afilijuotoji mokslininkė) teigia, kad spirulina – tai yra ląstelė, kurioje yra kaupiama visi fiziologiškai žmogui reikalingi maistiniai produktai. Vienas iš pagrindinių – fikocianinas. Taip pat chlorofilas, riebalų rūgštys, vitaminai bei mineralai, - viskas sukaupta ląstelėje, tačiau ji apsupta membrana, kurią suardyti nėra lengva. Fortivitum naujame produkte “Žaliasis medus”, spirulina yra apdorota unikalia UNERA Luxembourg technologija, todėl visi spirulinos naudingi elementai yra natūralūs, aktyvūs, chemiškai nepakitę ir “išleisti” į medų - tai leidžia organizmui lengvai įsisavinti jam reikalingus elementus per labai trumpą laiką.
Spirulinos pritaikymas įvairių ligų profilaktikoje:
1. Cholesterolio padidėjimas
Cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra vienas iš veiksnių, labiausiai prisidedantis prie širdies ir kraujagyslių ligų, kurios kasmet nusineša daugiausiai gyvybių. Viename iš atliktų tyrimų buvo stebimas spirulinos poveikis vyrams, kuriems nustatyta blogojo cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimas bei aukštas kraujo spaudimas. 8 savaites trukusio tyrimo metu savanoriams kasdien suvartodavo 4,2 g spirulinos. Rezultatai stulbinantys: buvo nustatytas reikšmingas blogojo cholesterolio kraujyje sumažėjimas bei nenustatyta jokio neigiamo ar nepageidaujamo šalutinio poveikio (1).
2. Infarktas
Išsiaiškintas ir teigiamas šios medžiagos poveikis smegenų veiklai. Spirulinoje esančios medžiagos slopina kraujagyslių uždegiminius procesus, mažina kraujo krešulių susidarymo galimybę, saugo nervines ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, todėl ne tik gali būti naudojamos kaip prevencinė priemonė nuo infarkto, tačiau, kaip atskleidžia tyrimai, veiksmingas įrankis jau ir potrauminiams simptomams mažinti (2,3). Toks teigiamas spirulinos poveikis kraujagyslių ir nervų sistemoms gali būti aiškinamas spirulinoje esančių naudingų medžiagų gausa. Joje yra ypač daug nepakeičiamų riebalų rūgščių (linolo, linoleno), kurios yra būtinos žmogaus organizmui. Visgi organizmas nesugeba jų pasigaminti pats, todėl privalome visa tai gauti su maistu.
3. Cukrinis diabetas
Taip pat tirtas spirulinos poveikis cukriniu diabetu sergantiems pacientams bei žmonėms, kenčiantiems nuo viršsvorio, kuriems būdinga aukšta gliukozės koncentracija kraujyje, nes ląstelės negali jos pasisavinti. Ne išimtis ir dauguma iš mūsų: nereguliari, nesubalansuota mityba, daug cukraus turinčio produktų vartojimas stiprina ląstelių pasipriešinimą insulinui. Nustatyta, jog spirulina didina organizmo ląstelių membranose esančių receptorių jautrumą, todėl greičiau ir daugiau insulino gali susijungti su receptoriais. Tai lemia, kad daugiau gliukozės specialiais kanalais gali patekti į ląstelę, todėl gliukozės koncentracija kraujyje sumažėja, užtikrinama optimali jos koncentracija kraujyje (4). Žmogus jaučiasi sotus, sumažėja grėsmė persivalgyti bei priaugti nereikalingų kilogramų.
4. Alzheimeris, Parkinsonas, širdies ligos
Pastaraisiais metais medicinos gydytojų ir mokslininkų ypač eskaluojama tema apie mūsų žarnyne esančių mikroorganizmų įtaką sveikatai. Naujausių tyrimų duomenimis reikšmingi kiekybiniai ir kokybiniai virškinamojo trakto mikroorganizmų pokyčiai gali lemti įvairių, su žarnynu tiesiogiai nesusijusių, ligų vystymąsi. Mikrobiomo pokyčiai aptikti Alzheimerio, Parkinsono ligomis sergančių pacientų organizme. Taip pat toliau intensyviai aiškinamasi žarnyno mikrofloros įtaka lėtiniam nuovargiui bei jo poveikis širdies, kraujagyslių bei kitoms ligoms. Ateityje tikimasi naudoti spiruliną kaip gydymo priemonę nuo šių ligų (5). Tyrimai rodo, jog spirulina veikia gerųjų bakterijų, pavyzdžiui, Lactobacillus augimą. Jos ne tik dalyvauja žmogaus organizmui būtinų vitaminų apykaitoje, bet ir išskiria antimikrobines medžiagas, stiprina virškinimo trakto natūralų atsparumą, padeda atkurti pažeistą žarnų gleivinę, naikina virusus, bakterijas (4,6).
5. Prieš vėžinės savybės
Be to, atliekant tyrimus su vėžinėmis ląstelėmis nustatyta, kad spirulina pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Fikocianinas, kurio gausu spirulinoje, veikia piktybinių ląstelių ciklą. (7)
Šaltiniai:
1. Cholesterol lowering effect of spirulina.
2. Spirulina in Clinical Practice: Evidence-Based Human Applications.
3. Spirulina Protects against Hepatic Inflammation in Aging: An Effect Related to the Modulation of the Gut Microbiota?
4. Antioxidant, Immunomodulating, and Microbial-Modulating Activities of the Sustainable and Ecofriendly Spirulina.
5. The antioxidant, immunomodulatory, and anti-inflammatory activities of Spirulina: an overview.
6. Maternal Protein Malnutrition: Current and Future Perspectives of Spirulina Supplementation in Neuroprotection.
7. Phycocyanin: A Potential Drug for Cancer Treatment.
