Minimaliai invazyvi tarpslankstelinio disko operacija
2019. gada 25. jūlijs
Šiuolaikinė medicina yra toli pažengusi. Vis dėlto, iki šiol nėra aiškios ir žinomos visos priežastys, sukeliančios lėtinį nugaros skausmą. Dažnu atveju jis gali būti susijęs su tarpslankstelinių stuburo diskų susirgimais. Viena iš dažniausių nugaros skausmo priežasčių – osteochondrozė, arba vadinamoji degeneracinė diskų liga. Stuburo slankstelius jungia kremzliniai tarpai ir tarpslanksteliniai diskai. Jie yra tvirti, tačiau elastingi, todėl leidžia stuburui lankstytis. Kai atsiranda patologija, judesiai tampa riboti, skausmingi. Sutrinka įprasta žmogaus veikla, todėl toks pacientas dažnai tampa nedarbingas.
Paprastai tarpslankstelinio disko operacija skiriama tik 10 proc. pacientų, kurie kreipiasi į neurochirurgą. Svarbu pabrėžti, jog tai yra priemonė, kurios imamasi tik tuo atveju, kai konservatyvios priemonės, tokios kaip kineziterapija, skausmo gydymas ar svorio sureguliavimas (jei stuburo skausmas susijęs su viršsvoriu) nebegali padėti. Labai svarbūs yra ir kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatai. Be šio tyrimo neurochirurgui neįmanoma įvertinti realaus stuburo ligos pobūdžio. Būtina pabrėžti, jog pas neurochirurgą atvykęs pacientas be kompiuterinės totografijos tyrimo gali tikėtis tik paviršutinės apžiūros, kuri jokiu būdu nebus išsami. Tad norėdamas informatyvios bei nuodugnios neurochirurgi apžiūros ir konsultacijos, taip pat turi atlikti namų darbus.
KOKIE YRA PAGRINDINIAI SIMPTOMAI, RODANTYS, JOG OPERACIJA GALI BŪTI NEIŠVENGIAMA?
Kiekvieno paciento simptomai gali labai skirtis, priklausomai nuo išvaržos buvimo vietos ir individualios paciento reakcijos į skausmus. Jei paciento disko išvarža yra stuburo juosmens regione, tuomet gali būti jaučiami skausmai, kurie plinta iš nugaros zonos žemyn – į vieną arba abi kojas, ir kartais net į pėdas. Gali atsirasti skausmai, pavyzdžiui, elektros srovės smūgis, stovint, vaikštant arba sėdint. Taip pat, tokie veiksmai, kaip pasilenkimas, sunkumų kėlimas, sukinėjimasis ir sėdėjimas gali pastiprinti skausmus. O, atsigulus ant nugaros sulenktais keliais, galima pajusti palengvėjimą, kadangi ši poza padeda susilpninti spaudimą į tarpslankstelinį diską.
Kartais gali atsirasti nejautrumas ir tirpimas kojose arba pėdose, atsirasti mėšlungis arba raumenų traukuliai nugaroje arba kojose. Kankinant skausmui taip pat gali būti jaučiamas kojų raumenų silpnumas arba kelio ar girnelės refleksų sumažėjimas. Sunkiais atvejais gali atsirasti pėdų silpnumas (koja užkliūva vaikštant) arba tuštinimosi arba šlapimo pūslės kontrolės sumažėjimas. Jeigu atsiranda išreikštas kojų silpnumas, šlapimo pūslės arba žarnų funkcijos kontroliavimo sunkumas, nedelsiant kreipkitės į specialistus!
KAS YRA MINIMALIAI INVAZYVI OPERACIJA?
Minimaliai invazyvi operacija – tai tarpslankstelinio disko gydomoji operacija, kurios metu su specialia adata rentgeno kontrolėje operacinėje įduriama į pažeistą tarpslankstelinį diską. Dažniausiai tai gali būti juosmeninė arba kaklinė stuburo dalis. Į jas pro specialią adatą įvedamas elektrodas. Po bandomosios stimuliacijos, įsitikinus, kad elektrodo padėtis yra saugi, atliekama radiodažnuminė destrukcija. Jos principas – tarpslankstelinio disko struktūra suskaidoma, įvyksta kobliacija, kurios metu sumažėja disko intradiskalinis slėgis (slėgis pačiame diske). Dėl to, tarpslankstelinis diskas, prieš tai buvęs išsigaubęs ir lietęs arba dirginęs nervinę šaknelę, susitraukia, atsipalaiduoja ir pacientui pagerėja tiek funkcija, tiek klinikinė išraiška, t.y. nebelieka skausmo.
Minimaliai invazyvi operacija priskiriama prie dienos chirurgijos. Tai ambulatorinė operacija kurios metu taikoma bendrinė anestezija ar spinalinė nejautra su bendrine sedacija. Tokio pobūdžio operacija, priklausomai nuo paciento klinikinio atvejo, trunka iki vienos valandos.
Po šios operacijos pacientas po 2-3 val. gali keltis, pradėti vaikščioti. Priklausomai nuo to, kokiame aukštyje ir vietoje buvo atliekama operacija – ar tai yra juosmuo ar kaklas, atitinkamai skiriamas tausojantis, labai tausojantis ar mažai tausojantis rėžimas. Paprastai pacientas vaikšto jau tą pačią dieną, po kaklinės stuburo dalies operacijos gali iš karto sėdėti. Po operacijos juosmeninėje dalyje – keletą dienų reikia riboti sėdėjimą, ilgalaikį sėdėjimą automobilyje, lankstymąsi, nugaros raumenų apkrovimą.
KAM GALIMA ATLIKTI MINIMALIAI INVAZYVIĄ STUBURO OPERACIJĄ?
Svarbu pabrėžti, kad tokio pobūdžio operacijos turi ribotą pritaikymą, jos yra taikomos tik tam tikrai pacientų grupei. Yra svarbus kūno sudėjimas, amžius, ligos trukmė, gretutinės ligos ir kt. Pacientams, kuriems taikoma ši minimaliai invazyvi operacija, paprastai patiria skausmą nugaros ar pečių juostoje, bet ne šaknelinį skausmą, t.y. rankų ar kojų tirpimus. Tik po nuodugnaus paciento klinikinio atvejo įvertinimo, neurochirurgas gali nuspręsti kokio pobūdžio operacija bus taikoma.
KAS UŽTIKRINA SAUGUMĄ MINIMALIAI INVAZYVIO OPERACIJOS METU?
Stuburo operacijos pobūdžio pasirinkimui – ar tai bus atvira operacija ar minimaliai invazyvi – pirmiausia įtakos turi saugumo faktorius. Paciento saugumas visada yra laikomas prioritetiniu.
Viena iš minimaliai invazyvios operacijos saugumo priemonių – operacija yra atliekama rentgeno kontrolėje, neurochirurgas įvesdamas adatą, įsitikina jos gera topika. Po to, įvedus elektrodą atliekama tam tikra elektrinė stimuliacija ir pagal tai įsitikinama, ar pacientui nėra liečiamas nervas, ar nėra per arti nugaros smegenų, ar neliečiami kiti nerviniai elementai. Tad galima teigti, kad yra užtikrinamas dvigubas saugumas.
GALIMOS OPERACIJOS KOMPLIKACIJOS
Medicinoje taikant bet kokį gydymą ne visada įmanoma išvengti komplikacijų. Todėl itin retais atvejais po minimaliai invazyvios operacijos gali kilti komplikacijų, kurias galima būtų suskirstyti į dvi rūšis. Viena – uždegiminės kilmės, t.y. patinimas, audinių uždegimas. Ši problema gydoma skiriant antibiotikus. Antroji komplikacija – nervinių elementų pažeidimas. Jo galima išvengti naudojant rentgeną, elektrodą bei jei operaciją atlieka patyręs chirurgas.
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA PO OPERACIJOS
Pacientas namo po operacijos gali vykti jau tą pačią arba kitą dieną. Po dienos reikia pertvarstyti dūrio vietą, keletą dienų vengti aktyvaus fizinio krūvio, kaklinei daliai taikoma mažiau apribojimų. Gijimo periodas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklauso, ką pacientas dirba – kaip aktyviai užsiima fizine veikla.
Taip pat labai dažnai pacientams padeda pozityvus požiūris bei atsakingas rūpinimasis savo sveikata:
- Tinkama sėdėjimo, stovėjimo, vaikščiojimo, gulėjimo poza. Išmokite teisingos kasdienės ergnomikos – atkreipkite dėmesį į tai, kaip sėdite, miegate, vairuojate, judate.
- Kineziterapeuto sudaryta pratimų programa, stiprinanti korseto raumenis. Palaikykite harmoningą raumenyną – įtraukite į dienotvarkę subalansuojančią, atstatančią, harmonizuojančią bendrą viso kūno mankštą.
- Tinkamas sunkumų kėlimas – visuomet įvertinkite savo galimybes ir tausokite save.
- Žalingų įpročių atsisakymas, pavyzdžiui, nerūkymas, alkoholio atsisakymas.
- Tinkamas kūno svoris. Subalansuota visavertė mityba ne tik užtikrina gerą sveikatą, pagerina nuotaiką, aktyvina mąstymą, gali sumažinti stresą, bet ir padidina darbo našumą.
- Reaguokite į pirmuosius signalus, net jei skausmas pakenčiamas – nekentėkite. Kreipkitės į specialistus – nesiimkite spręsti problemos patys. Savigyda gali dar labiau pakenkti Jūsų sveikatai!
Jei turite klausimų ar kenčiate nuo išvardintų simptomų, kreipkitės į Clinic AGATAS specialistus dėl pirminės konsultacijos. Mūsų specialistai yra pasiruošę jums padėti.
