Kaip badauti, kad nesijausti alkanam?
26 сентября 2024 г.
Pokalbis su sertifikuota Dao praktikų instruktore, papildomosios ir alternatyviosios medicinos magistre bei vedle į sveikatinantį - sąmoningą badavimą Edita Esenku Šimkute apie tai, kas yra sąmoningas badavimas? Kada ir kam jį reikia taikyti? Į ką svarbu atkreipti dėmesį šiuo būdu valant organizmą? Kokia buvo jūsų kelio pradžia?
Sąmoningas badavimas į mano gyvenimą atėjo kartu su Dao meditacija ir Qigong praktikosmis. Iš pradžių man atrodė, kad jis nėra man itin reikalingas, tačiau gyvenimas privertė suprasti, kad tai būtinybė ne tiktai dvasiniam tobulėjimui, bet ir geram virškinimui bei energingumui, nes viskas mumyse susiję. Jei atsisakome priimti visumą ir išskiriame tik kai kurias jos dalis, tai jos vertę gauname patirti per asmenines visatos žinutes.
Mano žinutė buvo erkė su Laimo liga ir dvidešimt dienų antibiotikų, kurios visiškai išbalansavo mano žarnyno mikroflorą, nuolat pūtė pilvą. Siekdama tai išspęsti, keičiau mitybą, atsisakiau cukraus, vėliau ir gliuteno bei karvės pieno produktų. Bet savijautos pokytis buvo labai nežymus. Nebežinodama kaip dar sau padėti, ėmiausi penkių dienų sąmoningo badavimo su žarnyno valymu kas antrą dieną. Pastebėjau, kad organizmui daug paprasčiau, nevalgyti keletą dienų, negu tik vieną dieną, nes po trijų dienų kūnas adaptuojasi ir valgyti nebesinori. Tai buvo mano didysis startas. Paskui sekė probiotikai „Vivomixx“ (kiek man žinoma, turintys didžiausią bakterijų kiekį pasaulyje), tik tada pajutau, kad organizmas atsigauna.
Vėliau, ėmusi dalintis savo patirtimi aptikau, kad daugelis žmonių susiduria su panašiais sunkumais. Norintiems išbandyti badavimo gydomąjį poveikį, rekomenduoju paskirti sau tris dienas. Atsižvelgiant į savijautą ir sveikatos būklę, galima dienų skaičių didinti: penkias, septynias, dešimt dienų.
Kartais žmonės renkasi trumpus badavimus, pavyzdžiui, po dieną per savaitę, kiti renkasi sausą badavimą - kelias dienas visiškai be jokių skysčių ir jie yra įsitikinę, kad taip yra teisinga. O kaip, jūsų supratimu, geriausia badauti, kad organizmas neišsektų?
Renkantis bet kurią iš detoksikacijos schemų, verta pasigilinti, pasirinkti informacijos, pasitarti su praktikais, nes bet koks organizmo veiklos reguliavimas, neturėtų būti vykdomas atmestinai, ar iš idėjos „aš nuo rytojaus nevalgau“. Nes be pasirengimo ir sistemos dažnas pabadauja gal pusdienį ar kiek daugiau. Ir paskui kokią vienuoliktą valandą vakaro šaldytuvas plačiai atsidaro ir viskas.
Todėl aš skatinu badavimui nusiteikti psichologiškai ir pasiruošti aplinką, rekomenduoju vartoti skysčius ar bent vandenį, nes taip organizmas patiria mažiau įtampos, taip pat galima vartoti tam tikrus valančius maisto papildus. Pavyzdžiui, balkšvojo gysločio sėklų luobeles, kurios visiškai nepakitusios pereina visą mūsų virškinamąjį traktą ir išeina iš mūsų kūno. Taip pat rekomenduju bentonito molį, ne jis sugeria į save toksinus ir lengvai pasišalina, taip pat turi antiparazitinių savybių. Kadangi yra daug skirtingų molio rūšių, jų savybės yra skirtingos ir geriau jų nesirinkti atsitiktinai ar dėl to, kad patogiau nusipirkt baltojo molio vietoje bentonito. Todėl, kad netektų savarankiškai analizuoti visų papildų savybių, verta pasitarti su patyrusiu badavimo praktikos specialistu, tarkim aš sudarinėju pageidaujantiems detalius badavimo planus.
Jūsų socialiniuose tinkluose gausu informacijos apie sąmoningo badavimo stovyklas, kurias vedate badaudama kartu su dalyvėmis . Papasakokite plačiau: kaip kilo stovyklos idėja ir iš kur energija, kai nevalgote?
Pirmieji mano badavimai buvo prieš dešimtmetį ir jie buvo gerokai sunkesni, nei dabar, ypač dirbant ofise, ir badavimo laikantis vienai tarp pietaujančių kolegų. O badaujant be pasiruošimo ar atsitiktinai, pasidaro itin sunku bendrauti ypač, kai nėra palaikymo. Daug lengviau įeiti įbadavimą kartu su grupe bendraminčių, ir tam paruoštoje erdvėje: kurioje tiesiog nėra jokio maisto. Todėl jaukioje sodyboje kelis kartus per metus organizuoju sąmoningo badavimo stovyklas. Žmonėms didelis palengvinimas tai, kad stovyklos erdvėje nėra maisto. Lengviau ir todėl, kad visa grupė yra vienijama bendro tikslo. Dažniausia baimė - sunku pradėti badauti, kai nemalonūs kūno pojūčiai dažną išgąsdina. Tačiau pabendravusios viena su kita, moterys supranta, kad visoms pojūčiai yra panašūs ir lengviau juos priima.
Manau, man lengviau nevalgyti, nes ilgainiui prisitaikiau prie badavimo potyrių. Be to, iš DAO energetinių praktikų užsiimu tantrinėmis - dubens dugno stiprinimo praktikomis. Gyvybine energija yra labai stipriai susijusi su tuo, kiek ir ko mes galime nuveikti. Kai mes turime daugiau gyvybinės energijos, galime ir badavimo metu daugiau padaryti. Tai mano gyvybinės energijos šaltinis. Per šias praktikas dirbdama su savo seksualine energija ir ją transformuodama į gyvybinę energiją ir įjungiu taupymo režimą, ramų būvį. Stovyklų dalyvėms taip pat vedu meditacijas, nes jos padeda įveikti stresą ir disbalansą. Ypač gerai veikia „Šešių gydomųjų garsų meditacija“, kurią esu įrašusi ir kaip video pamoką.
Kaip jaučiasi dalyviai stovyklų metu? Kaip jie priima pokyčius organizme ir ką jūs darote, kad padėtumėte juos priimti kuo lengviau?
Vesdama šias sąmoningo badavimo stovyklas, aš kartu su dalyvėmis nevalgau. Nes tai man padeda jausti kitas moteris: kada joms pasiūlyti arbatos, atsigerti, kada vandens, kada pastebėti nerimą ir padrąsinti, jog visai normalu, kad energijos badavimo metu kartais trūksta, todėl reikia daugiau pailsėti. Atsižvelgdama į bendrą grupės foną, pakviečiu atlikti tao yin jogos pratimus ant kilimėlio ar ant žolės pagulėti, ramiai pajudėti – pasimankštinti, išeiti pasivaikščioti į gamtą, nužingsniuoti iki miško. Kviečiu moteris ne šiaip eiti be tikslo, o susirišti vantą iš šviežių lapuočių šakelių , kad vakare nuėjusios į pirtį galėtų vanotis su savo vanta. Be to paaiškinu, kad judant ilgesnį laiką, limfotaka mūsų kūne gerėja ir per limfą valosi toksinai. Taip mes sudarome kūnui sąlygas, jaustis geriau. Judame, kad galva neskaudėtų, nuovargis netrauktų prie žemės, nors tokie pojūčiai badavimo metu yra normalu, ir tik gulėdami, jų neišvengsime.
Ne visoms dalyvėms energingumo ir nuovargio bangavimas reiškiasi vienodai stipriai, tačiau kiekviena patiria šiokius tokius svyravimus: akimirką atrodo, kad kūnas lengvas, protas aktyvus ir galima kalnus nuversti, o po pusvalandžio, jau norisi tik išsitiesti ant pievutės ir šildytis saulėje, nes niekam daugiau energijos nebėra. Tai patiria ir stovyklos dalyvės ir aš. Kadangi per daugiau nei devynerius metus esu ne kartą tai išgyvenusi ir stebėjusi, žinau, kada pasiūlyti pertrauką poilsiui, o kada pakviesti šiltos arbatos atsigerti, nes stebiu dalyvių akis, seku susidomėjimą ir atsižvelgiu į pojūčius ir poreikius.
Ar pas jus badauja tik sergantys žmonės - ar yra dalyvavusiųjų su autoimuninėmis ligomis, skydliaukės funkcijos sutrikimais?
Kiekvienas žmogus turi savas priežastis, kodėl nori badauti. Kiekvieno atvejis - individualus ir nėra tikslios statistikos, kuri pasakytų, kas su kokia liga atvyko ir kiek jiems reikia badauti, kad būtų galima pagyti nuo konkrečios ligos, kuri yra įsisenėjusi. Aš nemanau, kad viską galima pagydyti tik nevalgymo dienų skaičiumi. Bet tikrai būna atvejų, kad badavimas palengvina lėtinių ligų simptomus, pagerėja kraujo rodikliai, kraujospūdis.
Kai sustojame ir nebevalgome, kūnas turi galimybę atsinaujinti, tiesiog, kaip kompiuteris - persikrauti iš naujo. Pasikeičia ir skonio pojūčiai, todėl po badavimo stovyklos yra lengviau pakeisti mitybos įpročius, o tai gali paveikti negalavimus ir su sveikesne mityba gerinti situaciją.
Kaip po badavimo pereiti į normalų režimą? Kaip pripratinti organizmą, kad jau valgome?
Atsižvelgiant į tai, kiek laiko žmogus badavo, rekomendacijos išeiti iš badavimo gali skirtis. Jeigu badauta vieną ar dvi dienas - galima pradėti nuo lengvo maisto. Idealiausia pradėti nuo vaisių – tinka melionas, arbūzas, nes jie labai gerai valo inkstus. Obuolys, ypač lietuviškas, mūsų krašto, yra daug geriau negu koks bananas ar apelsinas. Iš egzotiškų vaisių labai tinka papaja. Po vaisių dažniausiai rekomenduoju valgyti šviežių kopūstų salotas: tiesiog susipjaustyti šviežią kopūstą, sumaišyti su trupučiu druskos, citrinos sulčių ir rankomis išmaišyti, kad šiek tiek pasileistų sultys ir suminkštėtų. Po kelių dienų be maisto, tokios salotos labai skanu, o kūnas puikiai priima tokį patiekalą ir lengvai jį virškina.
Jeigu badauta ilgesnį periodą - penkias ar septynias dienos, grįžti prie maisto verta pradedant nuo sulčių: visą dieną gerti skiestas šviežias sultis. Ir tik po dienos ar dviejų palengva į racioną įvesti vaisius ir daržoves, tokia pat tvarka, kaip badavus trumpesnį laiką.
Pabaigai, ką patartumėte keisti savo gyvenime, kad jaustumės energingesni ir sveikesni?
Visiems – tiek besilaikantiems pilnavertės mitybos, tik grįžusiems į ją po badavimo pertraukos - labai rekomenduoju racioną papildyti kuo daugiau žalumynų, kad jūsų organizmas gautų daugiau skaidulų ir jaustumėtės žvalesni bei energingesni. O jei dar abejojate ar verta rinktis badauti sąmoningai, pabandykite tiesiog daryti didesnius tarpus tarp valgymų, kad patirtumėte, jog tai nėra labai sunku. Arba susisiekite su manimi indivdualizuotam badavimo planui ar atvykite į artimiausią sąmoningo badavimo stovyklą.
Parengė Justina Rakauskaitė - Butkevičienė
