Pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių ligų žmogaus organizmas pradeda gaminti per daug raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), todėl kraujas ima tirštėti. Tačiau, kaip teigė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Laura Lukošiūnienė, ne visais atvejais pacientui skiriami kraujo krešumą mažinantys vaistai, plačiajai visuomenei labiau žinomi kaip skystinantys kraują vaistai. Ką svarbu žinoti apie jų vartojimą ir poveikį organizmui?

Kada svarbu skystinti kraują?

Terminą „tirštas kraujas“ dažniausiai išgirstame tuomet, kai atlikus bendrą kraujo tyrimą gydytojas nustato padidėjusį hematokrito ir / ar hemoglobino kiekį kraujyje.

Pasak gydytojos kardiologės, hematokritas rodo skystosios kraujo dalies (plazmos) ir raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) santykį. Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonosiose kraujo ląstelėse (eritrocituose), kuris prisijungia deguonį ir iš plaučių perneša jį į organizmo ląsteles.

Hematokrito ir / ar hemoglobino padidėjimas, kaip teigė gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė, gali būti nustatomas:

• asmenims, esant skysčių trūkumui organizme, pavyzdžiui, nepakankamai geriant karštomis vasaros dienomis, esant padidėjusiam prakaitavimui, karščiuojant, gausiai vemiant / viduriuojant ir pan.
• asmenims, sergantiems įvairiomis plaučių ligomis, , rūkantiems;
• asmenims, sergantiems tikrąja policitemija.

„Išskyrus pastaruosius asmenis, kitiems dėl hematokrito ir / ar hemoglobino padidėjimo nėra skiriami geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai (bendrinėje kalboje žinomi kaip skystinantys kraują vaistai), bet tikslinga šalinti galimas šio rodiklių nuokrypio priežastis: rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, ypač karštomis vasaros dienomis (daugiau nei 2 litrus per dieną), mesti rūkyti, vengti alkoholio ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra didelis geležies kiekis. Taip pat rekomenduojama vartoti greipfrutus ar gerti šių vaisių sultis“, – patarė gydytoja kardiologė.

Kada reikalingi kraują skystinantys vaistai ir kaip šie vaistai veikia organizmą?

Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai (populiariai kalbant, skystinantys kraują vaistai) skirstomi į kelias pagrindines grupes:

• mažinantys trombocitų agregaciją (antiagregantai), tokie kaip aspirinas, klopidogrelis, tikagreloras;
• geriamieji antikoaguliantai: vitamino K antagonistai (varfarinas) ir naujieji geriamieji antikoaguliantai (rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas arba edoksabanas).

„Geriamieji kraujo krešumą mažinantys vaistai skiriami tada, kuomet nustatomos būklės ar ligos, didinančios krešulių formavimosi organizme riziką. Tokiais atvejais siekiama, kad kraujas būtų skystesnis negu įprastos populiacijos“, – paaiškino gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė.

Šiai kardiologinių būklių / ligų grupei priskiriama:

Išeminė širdies liga, kai nustatomi aterosklerotiniai pakitimai širdies (vainikinėse) kraujagyslėse, žmogus serga stabilia krūtinės angina ar yra persirgęs miokardo infarktu bei į širdies kraujagysles implantuojami stentai.

Pasak gydytojos, aterosklerotinės ligos metu susiformavusios aterosklerotinės plokštelės gali įplyšti – šioje vietoje formuojasi kraujo krešuliai, todėl žmogus gali susirgti ūmiu koronariniu sindromu – nestabilia krūtinės angina ar miokardo infarktu.

Šių būklių prevencijai skiriami trombocitų agregaciją slopinantys vaistai – aspirinas ir / ar klopidogrelis ar tikagreloras. Asmenys, kuriems į širdies vainikines arterijas implantuojami stentai, šiuos vaistus turi vartoti visą gyvenimą, siekiant išvengti stentų trombozės rizikos, kuri neretai baigiasi mirtimi.

Išimtinais atvejais, kuomet nustatomos ūminio miokardo infarkto komplikacijos, dėl kurių atsiranda tikimybė formuotis pasieniniams kraujo krešuliams (pvz., esant kairiojo skilvelio viršūnės aneurizmai), gydytojas kardiologas gali paskirti ir geriamuosius antikoaguliantus.

Širdies ritmo sutrikimai – prieširdžių virpėjimas ar prieširdžių plazdėjimas. Šių būklių metu nėra efektyvaus dviejų iš keturių širdies kamerų, t. y. prieširdžių, susitraukimo, todėl, anot gydytojos kardiologės, susidaro kraujo sąstovis palei šių širdies kamerų sieneles ir jų ausytėse, tad padidėja krešulių formavimosi rizika: „Tokiu atveju skiriami kitos grupės nei aspirinas, klopidogrelis ar tikagreloras skystinantys kraują vaistai, t. y. vitamino K antagonistai (varfarinas) arba naujos kartos kraują skystinantys vaistai – naujieji antikoaguliantai (rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas arba edoksabanas).“

Mechaniniai širdies vožtuvai ir kai kurie kiti širdies prietaisai – svetimkūniai širdies ir kraujagyslių sistemoje, kurie dėl nenatūralaus (angl. „artificial“) paviršiaus yra palanki vieta krešuliams formuotis.

„Asmenys, kuriems implantuoti mechaniniai širdies vožtuvai, visą gyvenimą turi vartoti kraujo krešumą mažinančius vaistus (varfariną), siekiant išvengti mechaninio vožtuvo trombozės, kuri yra gyvybei grėsminga būklė, neretai pasibaigianti mirtimi. Naujos kartos kraują skystinantys vaistai (rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas ar edoksabanas) nėra patvirtinti vožtuvo trombozės prevencijai, esant mechaniniams širdies vožtuvams“, – pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė.

Plaučių arterijos trombinė embolija – tai liga, kuomet krešuliai, dažniausiai susiformavę giliosiose kojų venose, nukeliauja į plaučių arteriją ir / ar smulkesnes jos šakas ir jas užkemša.

Krešuliai giliosiose kojų venose, gydytojos teigimu, gali formuotis dėl įvairių priežasčių: jaunoms moterims ši būklė dažniausiai susijusi su geriamųjų kontraceptikų vartojimu ara nėštumu, taip pat rizika didėja, esant kojų nejudrumui, pavyzdžiui, ilgą laiką būnant sėdimoje pozicijoje (skrendant ar važiuojant didelius atstumus), po chirurginių operacijų ar slaugomiems asmenims, sergant onkologinėmis ligomis, rūkantiems ir nutukusiems.

Giliųjų kojų venų trombozei ir / ar plaučių embolijai gydyti skiriami antikoaguliantai – vitamino K antagonistai (varfarinas) arba naujos kartos kraują skystinantys vaistai (rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas arba edoksabanas).

Būtinosios atsargumo priemonės

„Įprastai asmenims, kurie vartoja aspiriną ar klopidogrelį bei naujuosius geriamuosius antikoaguliantus (rivaroksabaną, apiksabaną, dabigatraną ar edoksabaną), kontrolinių kraujo tyrimų, siekiant įvertinti kraujo skystumą, atlikti nereikia. Asmenys, kurie vartoja vitamino K antagonistus (varfariną), kontrolinius kraujo krešėjimo tyrimus – tarptautinį normalizuotą santykį, vadinamąjį TNS ar INR – turi atlikti gana dažnai, nes vaisto dozė nustatoma remiantis būtent šiuo rodikliu“, – kalbėjo gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė ir pridūrė, jog, pradėjus gydymą varfarinu, INR rodiklis tiriamas bent 1–2 kartus per savaitę, o nustačius adekvačią reikiamą vaisto dozę ir kurį laiką esant stabiliam INR rodikliui – 1–2 kartus per mėnesį.

Gydytoja kardiologė pabrėžė, jog šis vaistas sąveikauja su daugeliu maisto produktų ar daugeliu kitų kartu vartojamų vaistų, todėl, pasikeitus mitybai režimui ar pakeitus medikamentinį kitų būklių gydymą, tikslinga griežtesnė INR rodiklio kontrolė.

Tiek vartojant naujuosius antikoaguliantus, tiek varfariną, svarbu sekti inkstų funkciją, atliekant kreatinino tyrimą iš kraujo ir skaičiuojant kreatinino klirensą – nuo šio rodiklio, pasak gydytojos, priklauso vaisto pasirinkimas ir dozė.

Kaip ir visi medikamentai, kraujo krešumą mažinantys vaistai, pasak kardiologės L. Lukošiūnienės, gali sukelti šalutinių poveikių, kurie kartais gali būti grėsmingi gyvybei, pavyzdžiui, kraujavimas. Tad kraujo krešumą mažinantys vaistai (kaip ir kiekvienas vaistas) skiriami tik esant patvirtintoms indikacijoms juos vartoti.

„Net ir, atrodytų, nekaltas aspirinas, dažnai vartojamas tiršto kraujo profilaktikai, gali būti žalingas ir neretai yra kraujavimo iš virškinamojo trakto priežastis. Tad kraujo krešumą mažinančius vaistus, kaip ir visus kitus medikamentus, būtina vartoti taip, kaip paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į vaisto indikacijas, kontraindikacijas, paciento amžių, gretutines ligas, inkstų funkciją ir kt.“, – pabrėžė gydytoja kardiologė.

Kraują skystinantys vaistai ir operacija

Kada nutraukti kraują skystinančius vaistus prieš operaciją / procedūrą ir kada juos atnaujinti po jos, dažniausiai sprendžia operaciją ar procedūrą atliekantis gydytojas, įvertinęs operacijos riziką. Jei reikia, rekomenduojama gydytojo kardiologo konsultacija.

Pasak gydytojojos kardiologės L. Lukošiūnienės, jeigu operacija yra mažos apimties, kurios metu galimas vietinis kraujavimo stabdymas (pvz., pažeidimo vietos užspaudimas, tamponavimas ir pan.), dažniausiai kraują skystinančių vaistų vartojimo prieš operaciją ar procedūrą nutraukti nereikia.

„Jeigu yra didesnė kraujavimo rizika, kraują skystinančių vaistų nutraukimas prieš operaciją / procedūrą ir atnaujinimas po operacijos / procedūros priklauso nuo indikacijų nepertraukiamai vartoti kraują skystinančius vaistus, t. y. nuo pačios ligos ar žmogaus sveikatos būklės, dėl kurios vartojami kraują skystinantys vaistai, ir kitų individualių paciento savybių. Taip pat tai priklauso nuo operacijos tipo (minimalios, mažos ar didelės kraujavimo rizikos operacija) bei kraują skystinančio vaisto pasirinkimo, – paaiškino gydytoja. – Jeigu kraują skystinantys vaistai yra būtini, pvz., esant mechaniniams širdies vožtuvams, kartais skiriami injekciniai (leidžiami) kraują skystinantys vaistai, kaip „tiltas“ (angl. bridginig) operacijos / procedūros metu.“

Kokie produktai ir gėrimai skystina kraują?

Į savo mitybos racioną patariama įtraukti nors keletą šių natūralių produktų:

• Vanduo. Priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kūno svorio, patariama per dieną išgerti apie 1,5–2 litrus vandens. Pakankamas vandens kiekis padeda išlaikyti balansą kraujyje.
• Imbiero šaknis. Ji naudinga žmogaus kraujotakai, turi priešuždegiminių savybių. Galima įtarkuoti jos į vandenį arba įdėti į arbatą.
• Česnakas. Jis ypač naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai. Padeda normalizuoti kraujospūdį ir užkirsti kelią aterosklerozei, tačiau valgyti jį reikia saikingai.
• Ciberžolė (kurkuminas). Turi antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir kraujo cirkuliaciją. Ciberžolė, arba kurkuminas, prisideda ir prie cholesterolio koncentracijos kraujyje mažinimo, dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos procese.
• Spanguolės. Šiose uogose daug antioksidantų, kurie stiprina kraujagyslių, širdies sistemos veiklą, mažina uždegimus. Antioksidantai padeda išvalyti iš organizmo toksinus ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų poveikio.
• Cinamonas. Šis kvapnus prieskonis gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina uždegimus ir normalizuoja kraujo spaudimą.

Gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė teigė, jog maisto produktų, skystinančių kraują, vartojimas visgi neturėtų pakeisti kraują skystinančių vaistų vartojimo, kai nustatomos indikacijos vartoti šiuos vaistus.

Taip pat ji patarė nepamiršti kai kurių vaistų sąveikos su maisto produktais. Pavyzdžiui, vienas iš tokią saveiką su maisto produktais turinčių kraują skystinančių vaistų yra vitamino K antagonistas varfarinas. Pasak gydytojos, produktai, kurių sudėtyje yra daug vitamino K (pvz., brokoliai, špinatai, kopūstai ir kitos žalios lapinės daržovės), gali mažinti varfarino poveikį, o kiti produktai, tokie kaip česnakas ar spanguolės, stiprinti jo poveikį ir didinti kraujavimo riziką.

„Visgi žmogus, vartojantis varfariną, neprivalo atsisakyti minėtų produktų savo mitybos racione – tiesiog rekomenduotina vengti epizodinio intensyvesnio šių produktų vartojimo, t. y. rekomenduojama palaikyti stabilų (įprastą) mitybos režimą, vengiant persivalgyti minėtų produktų“, – patarė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė.

Gydytojas kardiologas Vilniuje - įprastai tyrimai ir gydymo paskyrimas per 1 dieną.

Plačiau apie kardiologijos paslaugas ir kainas