Sveikame kūne – sveiki dantys
7 июля 2021 г.
Dantys – pati kiečiausia žmogaus organizmo struktūra,
tačiau jos tvirtumas nėra beribis
Sveiki, balti ir gražūs dantys – svarbi kiekvieno žmogaus visaverčio gyvenimo sąlyga nuo ankstyvosios vaikystės iki gilios senatvės. Išsaugoti, laiku sutaisyti vyresniojo amžiaus žmonių dantys – tinkamos visavertės mitybos ir gyvenimo būdo atspindys. Dantų paviršių tiesiogiai veikia įvairūs maisto produktai, jų atsparumą sąlygoja ir bendra organizmo būklė. Todėl posakį „Sveikame kūne sveika siela“ galima perfrazuoti į „Sveikame kūne sveiki dantys“.
Nors dantys yra pats kiečiausias žmogaus organizmo darinys, tačiau jie nėra neįveikiami. Dantis būtina saugoti nuo mechaninių pažeidimų ir nesinaudoti jais ne pagal paskirtį – negliaudyti riešutų, nelankstyti vielų, neatidarinėti dantimis butelių. Tačiau dantų praradimo tendencija labiau siejama su šiomis priežastimis:
- netinkama dantų priežiūra,
- žalingais įpročiais – alkoholiu ir rūkymu,
- nevisaverte mityba, o ypač – gausiu saldžių maisto produktų vartojimu.
Dantys ir mityba
Gerėjančios gyvenimo sąlygos bei nenatūralių, perdirbtų, o ypač saldžių maisto produktų dažnas vartojimas smogia tarsi bumerangu žmonių sveikatai, neaplenkdamas ir dantų. Tai labai akivaizdi ir reikšminga priežastis, dėl kurios tenka atkurti dantis vis jaunesniems pacientams, pradedant pačių mažiausiųjų pieniniais dantukais, pažeistais daugybinio dantų ėduonies.
Žmogaus organizmui ir sveikatai svarbu ne balastinis maistas ir jo kiekis, bet maisto vertė. Galima prikimšti skrandį beverčio maisto ir jausti sotumo iliuziją vien todėl, kad skrandis pilnas, tačiau mūsų kūnas badaus su visomis pasekmėmis. Pvz., mikroelementų trūkumas silpnins dantis ir kaulus. Subalansuota visavertė mityba – labai opi šiuolaikinė tema ir problema, todėl svarbu pasidomėti, ką valgome iš tikrųjų.
Švieži, visaverčiai maisto produktai, gausūs vitaminais ir mikroelementais, yra ypatingai svarbūs vaikų, jaunuolių ir nėščiųjų dantims. Natūralaus, lengvai įsisavinamo ir kuo mažiau perdirbto maisto poreikis, būtinas augančiajam organizmui, yra labai didelis. Dantims ir kaulams yra vertingi maisto produktai, turintys būtinų mitybai mikroelementų, vitaminų ir amino rūgščių.
Mikroelementai:
Kalcis (Ca) yra vienas svarbiausių mikroelementų tiek dantų emalio bei dentino, tiek visų kaulų, tarp jų – ir žandikaulio, visaverčiam vystymuisi. Kalcio trūkumas sumažina kaulų atsparumą lūžiams, ir dantų atsparumą dantų ėduoniui. Trūkstant šio mikroelemento vaikams, gali vėliau ir lėčiau dygti dantys.
Tačiau organizmui yra žalingas ne tik kalcio nepriteklius, bet ir perteklius, nuo kurio gali formuotis inkstų akmenys ir kalkėti kraujagyslės. Kalcio perteklių gali iššaukti vitamino D perteklius, nes kalcio įsisavinimą sąlygoja D vitaminas.
Kalcio šaltiniai: pienas, varškė, jogurtas, kiaušiniai, sardinės, lašišos, sojos produktai, žiediniai kopūstai.
Magnis (Mg) svarbus kaip ir kalcis, ir jo trūkumas sukelia panašias sveikatos problemas kaip ir trūkstant kalcio.
Magnio šaltiniai: įvairūs grūdai, kakava, įvairios daržovės, ypač špinatai ir įvairūs prieskoniai.
Fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies ir, kaip ir kalcis, yra būtinas kaulų, dantų ir žandikaulio vystymuisi, o jo trūkumas silpnina dantų atsparumą ėduoniui. Trūkstant fluoro, dantys sustiprinami fluoro aplikacijomis. (natrio fluorido?)
Fluoro šaltiniai: arbata, greipfrutų sultys, bulvės, ryžiai, razinos, pupos, pupelės, morkos, špinatai, šparagai, pomidorai, krevetės, krabai, avižos.
Jodas (I) ypač svarbus nėščioms moterims, vaikams ir paaugliams, nes būtinas taisyklingam dantų vystymuisi. Net ir nedidelis jodo trukumas gali sukelti tokias pasekmes, kaip mažesni, neišsivystę žandikauliai, džiūvanti burna, netaisyklingas sukandimas. Džiūvanti burna, savo ruožtu, yra palanki dantų ėduonies bakterijų ardomajai veiklai.
Jodo šaltiniai: česnakai, šparagai, kokoso riešutai, grybai, špinatai, jūros gėrybės, šviežias pienas, jogurtas, bulvės, bananai.
Pagrindiniai vitaminai , būtini dantims
Vitaminas A ypač svarbus odai, akims; jo trūkstant, sumažėja viso organizmo, o kartu ir dantų, atsparumas įvairioms ligoms. Poveikis dantims gali pasireikšti ir netiesiogiai: A vitamino trūkumas sukelia burnos džiūvimą, tad dantys praranda apsaugą ir tampa labiau pažeidžiami dantų ėduonies bakterijų.
Vitamino A šaltiniai: žąsų, jaučių ir avių kepenys, tunai, lašiša, sviestas, sūriai, kiaušiniai, morkos, špinatai, salotos, brokoliai, paprika, melionai, greipfrutai.
Vitaminas D yra būtina kalcio įsisavinimo sąlyga, o kalcis – sveikų dantų sąlyga. Be to, vitamino D trūkumas (D-hipovitaminozė) gali sukelti ir periodontitą. Tačiau D vitamino perteklius yra ne mažiau pavojingas sveikatai nei trūkumas, todėl papildomų D vitamino preparatų negalima naudoti savo nuožiūra.
Vitamino D pagrindinis šaltinis – tiesioginiai saulės spinduliai, todėl kasdien svarbu nors po keliolika minučių praleisti lauke. D vitamino yra grybuose, riebiose žuvyse, ypač skumbrėse ir lašišose.
Vitaminas C žinomas kaip vienas būtiniausių dantų sveikatai: jo trūkumas sukelia skorbutą, kas reiškia prarastus dantis arba dar liūdnesnes sveikatos pasekmes. Manoma, kad vitaminas C organizme nekaupiamas todėl svarbu nuolat naudoti visavertį, gausų vitaminais šviežią maistą.
Vitamino C pagrindiniai šaltiniai yra vaisiai, ypač citrusiniai, kiviai; uogos, ypač juodieji serbentai, braškės, žemuogės; daržovės, ypač petražolės, paprika, brokoliai, švieži bei rauginti gūžiniai kopūstai, briuselio ir žiediniai kopūstai, špinatai, bulvės.
Teigiama, kad vitamino C yra ir mėsoje, o ypač – kepenyse. Tačiau apdorojant šiuos produktus karščiu, vitaminas C suyra.
Amino rūgštys . Eilę amino rūgščių gali pasigaminti ir pats organizmas. Tačiau ne visas. Nepamainomų ir paties organizmo negaminamų amino rūgščių galima gauti su saikingai vartojamais mėsos ir žuvies produktais.
Kokios priežastys, kad dalis žmonių nesikreipia į odontologą laiku, vos prasidėjus kariesui, bet laukia, kol suirs danties kietasis sluoksnis ir į minkštuosius audinius (pulpą) patekusi infekcija sukels ilgiau gydomą uždegimą? Dar palaukus, pvz., skausmą numalšinus vaistais, kad tik ilgiau negydyti, ta infekcija išplis danties šaknų kanalais iki žandikaulio kaulo, sukels pūlingą kaulo uždegimą, dantis atsipalaiduos ir neliks, ką gydyti. O jeigu liks - savaime aišku, taip pažeistų dantų ir jų šaknų kanalų gydymas užtruks ilgiau ir kainuos daugiau, nei vieno apsilankymo metu užplombuoti vos pastebimą danties ėduonies pažeistą vietą.
Suprantama, kad laiku sustabdyti dantų ėduonį, reikia laiku jį pastebėti, todėl svarbu nors 1–2 kartus per metus parodyti savo ir savo mažamečių vaikų dantis odontologui.