10 faktų, kurių nežinojote apie nugaros skausmus
2020 m. lapkričio 13 d.1.Beveik visi kažkada patyrėme nugaros skausmų. Tai dalis mūsų gyvenimo kaip nuliūsti ar pavargti po sunkios darbo dienos, ar tiesiog peršalti.
Neretai ūmūs nugaros skausmai išgąsdina, tačiau dažnai jie praeina taip pat greitai, kaip ir atsirado. Jie nereikalauja specialisto apžiūros ar didesnio dėmesio. Kaip astma, migrena ar emocinė sveikata – vieną dieną pablogėjo, kitą dingo.
Visi patiriame nugaros skausmų tam tikruose savo gyvenimo tarpsniuose – jie neturėtų mūsų gąsdinti! Svarbu išsiaiškinti ir suprasti, kas sukelia tuos skausmus. Tai išsiaiškinti Jums gali padėti kineziterapeutas.
2.Atsiradęs nugaros skausmas mus išgąsdina ir mes iš karto skubame ieškoti pagalbos pas savo šeimos gydytoją, kadangi tokia yra įprasta sveikatos sistemos tvarka. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, kad daugelis dabar rekomenduojamų gydymo būdų yra neveiksmingi, o dažnu atveju skausmo priežasties ieškojimas mus veda link skausmingų, neefektyvių bei neretai ir brangių tyrimų, kurie nepadeda panaikinti skausmų atsiradimo priežasties.
Daugelis galvojame, kad rentgenas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinis rezonansas (MRT) nustatys skausmo atsiradimo priežastį, tačiau atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog tik 1% žmonių, patiriančių nugaros skausmus, turi rimtų problemų, kurioms identifikuoti reikia šių tyrimų.
Patyręs specialistas, įvertinęs simptomus, tam tikrus požymius, mūsų patirtas traumas ar kitus veiksnius, atlikęs testus, matavimus gali labai tiksliai nustatyti skausmo priežastį ir paskirti efektyvius gydymo būdus. Kaip bebūtų gaila, minėti tyrimai dažnai mums sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes kaip judesio baimė. Kitas mums paskiriamas gydymo būdas – nuskausminamieji arba nestereodiniai priešuždegiminiai vaistai (NSPV) dažnai yra neefektyvus ir turi gana stiprų šalutinį poveikį. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais – paracetamolis, NSPV ar opioidai (skausmą malšinantys) ne ką geriau veikia nugaros skausmus nei placebo tabletės. Jie nepagreitina gijimo proceso ir tikrai nepanaikina nugaros skausmų atsiradimo priežasties. Labai dažnai, sumažėjus skausmams, mes nepasitariame su specialistu apie tolimesnę gydymo eigą ir dažnai gydymą nutraukiame savarankiškai, nes „man pagerėjo“. Svarbu prisiminti, kad nuskausminamieji vaistai turi būti naudojami tik trumpą laiką bei privalo būti derinami su kitomis ilgalaikio poveikio priemonėmis – su fiziniu aktyvumu, kineziterapija ar kitomis procedūromis, bet neturi būti naudojami kaip pagrindinis ir vienintelis gydymo būdas.
3.Mokslininkai įrodė, kad sąnariai, kaulai bei diskai „nepasislenka“ ir „neišvažiuoja“ iš savo vietos ir niekas niekada jų „neįstato“ atgal. Terminas „pasislinkęs diskas“ nėra tikslus ir labai dažniai psichologiškai mums pakenkia. Žmogus, kamuojamas nugaros skausmo, išgirdęs tai, išsigąsta, tada mažiau juda, bijo pasilenkti, kažką kelti, taip vysto netaisyklingus ar kompensuojančius judesius. Tarpslanksteliniai diskai yra stirpiai pritvirtinti tarp slankstelių ir jie negali „išvažiuoti“, o tuo labiau niekas negali jų „įstatyti“ atgal. Kartais specialistai taip sako, alikdami manipuliacijas, bet tai yra klaidinga. Po kvalifikuoto specialisto atliktų manipuliacijų arba mobilizacijų (dažnai vadinamų „traškinimų“) mes pasijusime geriau, sumažės skausmas, pagerės pats judesys, tačiau tai yra laikina priemonė ir tikrai negali būti vienintelė naudojama gydymo priemonė. Atsiminkime, kad mūsų nugara labai stipri mūsų kūno struktūra. Ji gali atlikti daug judesių, ir jei kėlimo metu pajutome, kad kažkas „išslydo“, tai tik pojūtis mūsų nervų bei raumenų sistemoje.
4. Kai žmonės gauna savo tyrimų rezultatus (KT, MRT, rentgenas), išvadose visada bus degeneracinių pakitimų. Su tuo turime susitaikyti, nes mūsų organizmai sensta ir dėvisi. Mokslininkai įrodė, kad žmonės, neturintys nugaros skausmų, taip pat turi diskų išvaržas, susidėvėjusius tarpslankstelinius diskus ar sąnarinių tarpų sumažėjimus. Visi šie pakitimai tyrimų išvadose būna įvardinti medicininiais terminais, kurie gąsdina.
Prisiminkime – ta yra normalūs procesai, vykstantys mūsų kūne, kaip ir raukšlės ar žylantys plaukai. Problema yra ne atliktuose tyrimuose ar jų išvadose, o tai, kas vyksta vėliau. Deja, mums, kuriuos kamuoja nugaros skausmai, dažnai yra pasiūloma daugiau įvairių mokamų testavimų, neretai operacijos (chirurginės intervencijos), įvairios „blokados“ ar injekcijos. Daug šių priemonių yra labai brangios ir trumpalaikio poveikio, o neretai ir turinčios šalutinį poveikį. Šios priemonės gali mus atitolinti nuo mūsų kasdieninio gyvenimo ritmo ir reikalingo fizinio aktyvumo neribotam laikui, bei gali sukelti daug nepasitikėjimo ir baimės. Moksliniais tyrimais įrodyta (JAV), kad žmonės, kurie dėl nugaros skausmų pirmiausiai kreipėsi į kitus specialistus, bet ne į kineziterapeutus, vidutiniškai išleido ~4500 dolerių daugiau savo gydymui, nei tie, kurie pasirinko su kineziterapeutu.
5.„Greiti“ arba paprasti gydymo būdai, kurių apstu internete, kaip greitai ir paprastai susitvarkyti nugaros skausmą. Visada atsiras nauja „tabletė“, naujas prietaisas, kremas, losjonas ar pratimų kompleksas, žadantys greitus ir neįtikėtinus rezultatus. Nepasiduokime emocijai – nėra stebuklų!
Cituojant Louis Gifford, skausmo mokslo pradininką kineziterapijoje: „ jei jūsų terapeutas tik atlieka procedūras, pamiršdamas skatinti Jus judėti, reabilituotis, laipsniškai atsigauti ir atstatyti judėjimo funkcijas, tada tas Jūsų terapeutas yra visiškas Jūsų laiko švaistymas.“ Didžiausia „stebuklingų“ priemonių problema yra tai, kad visos jos atitolina mus nuo savo problemos sprendimo būdų, kaip kad specializuota pratimų programa su kineziterapeutu, poilsis, pilnavertė mityba ir kokybiškas miegas. Mokslinių tyrimų laboratorijose yra išleidžiami šimtai milijonų norint rasti geriausią nugaros skausmų gydymo būdą! Tad jei kada bus išrastas toks greitas ir stebuklingas būdas, tai, patikėkite, apie tai sužinosime patys pirmieji!
6. Skaudant nugarai labai dažnai pasirenkame lovos režimą ar susilaikome nuo fizinio aktyvumo. Deja moksliniais tyrimais įrodyta, kad tie, kurie lieka fiziškai aktyvūs (net ir esant nugaros skausmui), ilgu laikotarpiu jaučiasi geriau! Tiems, kurie dėl nugaros skausmo daug guli arba visai atsisako fizinio aktyvumo, skausmas padidėja, pablogėja emocinė, fizinė savijauta, padidėja negalia laisvai judėti ir gebėjimas gyventi pilnavertį gyvenimą.
Labai svarbu surasti balansą tarp nugaros skausmo ir skausmo nesukeliančių judesių, kad kuo ilgiau liktume aktyvūs. Patyręs judesio specialistas gali Jums padėti! Įsivaizduokite krepšininką, kuris pasitempė čiurną: būdamas ramybėje ir kelias dienas pailsėjęs jis tikrai pajus skausmo sumažėjimą, tačiau raumenys taps silpnesni, judesių amplitudė sumažės ir jo sugrįžimas į sportą pailgės nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Lygiai tap pat ir su nugaros skausmu, pirmas kelias dienas tikrai jausimės suvaržyti – jausime skausmą, bus pakitusi laikysena ir pan., bet tai yra normali savijauta, kaip ir krepšininkui pasitempus čiurną. Tad judėti reikėtų šiek tiek mažiau arba tiek, kad nejaustumėme pernelyg didelio skausmo, bet svarbiausia – išlikime aktyvūs, negulėkime visą dieną lovoje. Kai skaumas aprims, judesiai ir laikysena sugrįš. Svarbiausia – nelaukime kol skausmas išnyks visiškai ir nebijokime užsiimti kasdiene veikla ir išlikime fiziškai aktyvūs. Patyręs specialistas padės Jums surasti tokią fizinę veiklą, kuri mums bus priimtina ir niekada nelieps atsisakyti mėgstamos veiklos! Jis pritaikys mums tinkamiausius pratimus pagal mėgstamą veiklą.
7.Žmonės, patiriantys nugaros skausmus, labai bijo grįžti prie savo įprastinių mėgstamų veiklų kaip golfas, sodininkystė ar likti seksuliai aktyvūs. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad labai svarbu ir net būtina kuo greičiau grįžti prie įprastinų veiklų, kad būtų kuo efektyvesnis gijimo procesas! Mes bijome situacijų, kuriose dominuoja nugaros rotacijos, lenkimo ir tiesimo judesiai, o tiems, kuriems skauda, vengiame jų, nes bijome padaryti didesnės žalos. Tačiau tai yra saugu ir mes turėtume jaustis užtikrintai. Jei nesijaučiate užtikrintai, visada kreipkitės į kineziterapeutą.
Dr. Karel Lewit (neurologas ir pasaulinis raumenų-skeleto srities autoritetas, šiuolaikinės diagnostikos ir refleksoterapijos pradininkas) teigia, kad „reabilitavimas yra, kai parodome pacientui, ką jis pats gali padaryti sau, t.y kaip gali sau padėti“. Tiesa, žmonės, dirbantys fizinį darbą, patiria didesnes nugaros ir viso kūno apkrovas. Tokiu atveju tolimesnis neatsargus fizinis darbas gali pakenkti. Tačiau įdomiausia tai, kad didesnė tikimybė pakenkimui atsiranda tada, kai žmogus visiškai nutraukia fizinį darbą. Mes neturėtume susisukti į šiltą pledą ir vengti bet kokių judesių, tačiau ir neturėtume bandyti savo nugaros galimybių, didinant apkrovas. Nugara, kaip ir kitos Jūsų kūno dalys yra sutvertos judėti ir adaptuojasi prie skirtingų veiklų bei krūvių, bet reikalingas tinkamas pasiruošimas. Dauguma traumų, neišskiriant vien nugaros skausmų, atsiranda tada, kai yra daroma per daug ir per dažnai, kai buvo nedaroma nieko ir per ilgai.
9Tinkamai parinkti pratimai yra labai gera nugaros skausmų prevencija. O patys geriausi yra tie pratimai, kurie ilgainiui tampa mūsų kasdienine rutina. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog joga, ėjimas, bėgimas, plaukimas ar pilatesas turi panašų efektą nugaros skausmams. Mums tereikia pasirinkti tuos pratimus ar veiklas, kuriose jaučiamės užtikrintai ir saugiai, kurias atliekame su džiaugsmu. Deja, daugeliui mūsų, kas patiriame nugaros skausmus, yra siūlomi per sudėtingi pratimai, kurie neatitinka mūsų poreikių ir gasdina, yra per sudėtingi mūsų šiandieniniam fiziniam pasiruošimui ar per sunkūs, sudėtingi atlikti. Fizinės veiklos kaip bėgimas keliu ar plaukimas krauliu neturi nieko bendro su nugaros skausmu ir mokslas tą įrodė (šaltinis Nr. 1, šaltinis Nr. 2). Nors daugelis vis dar mano, kad plaukimas padeda skaudant nugarą, tačiau dažnai yra priešingai – tik labiau pakenkia. Ilgainiui plaukimas padės mums fiziškai sutiprėti, tačiau, tai neturi nieko bendro su nugaros skausmo mažinimu.
10.Daugelis mano, kad esant nugaros skausmui, reikia nedarbingumo lapelio ir pailsėti, nes skauda nugarą. Daugelis yra teisūs tik dėl vieno – mums reikia poilsio, neretai tiesiog gerai išsimiegoti. Deja didžioji dauguma klysta, kad nedarbingumas ir atsitraukimas nuo kasdieninio darbo padės nugalėti nugaros skausmus, tačiau tai tik atitolina gijimo procesą. Prisiminkime krepšininką! Tai, ką galėtume pasiekti su patyrusio kineziterapeuto pagalba bei jo patarimais ir nuorodomis mūsų kasdieninei veiklai per kelias savaites ar kelias dienas, priklausomai nuo problemos pobūdžio, turėdami nedarbingumą, prailginsime iki kelių mėnesių ar netgi metų.
Daugelis mano, kad sėdimas darbas kenkia mūsų nugarai ir dažnai yra nugaros skausmų priežastis. Tačiau tam nėra mokslinio pagrindimo. Jeigu mes sėdite 8 valandas ir nepasijudiname ir manome, kad valanda fizinės veiklos po darbo atstos 8 valandas sėdėjimo – mes klystame. Nugara, kaip ir visas mūsų kūnas yra sutverti judėti. Periodiškai, kas valandą atsistokime ir bent 10 -15 minučių pajudėkime, pereikime per biuro ar buto patalpas, nulipkime laiptais pasidaryti kavos, vietoje lifto naudokimės laiptais. Šis mažas įprotis mums bus daug vertingesnis, nei valanda “sporto” po 8 valandų sėdėjimo. Atsiminkime – pats sėdėjimas nesukelia nugaros skausmo, tai per ilgas nieko neveikimas yra mūsų bėdų kaltininkas.
10. Labai dažnai ne sėdėjimas ar daikto netaisyklingas pakėlimas yra tikroji mūsų patiriamų skausmų priežastis. Mūsų santykiai su vadovu, bendradarbiais, santykiai šeimoje, mūsų pasitenkinimas darbu (ar jūs laimingas dėl to, ką veikiate), buvimas suprastu ir palaikomu yra ypatingai svarbu nugaros skausmų pevencijai. Nugaros skausmų priežastimi gali būti:
-psichologniai veiksniai (galvojimas, kad mums nepagerės, patiriamas stresas, baimė judėti),
-esama sveikatos būklė (pervargimas, lėtinis nuovargis, energijos stygius),
-gyvenimo būdas (miego problemos, mažas fizinis aktyvumas, viršsvors, rūkymas),
-socialinė padėtis (finansinės problemos, paskolos, verslo klausimai, santykiai šeimoje, darbe, pasitenkinimas darbu ar jo aplinka),
– stresiniai įvykiai (artimo netektis ar kokia nors liga).
Nepamirškime gerai išsimiegoti, pailsėti, atsisakyti žalingų įpročių, praleisti daugiau laiko su žmonėmis, kurie mus daro laimingus, mažinkime darbo bei gyvenimo keliamą stresą, dažniau būkime gryname ore – tai yra patys pigiausi ir patikimiausi mūsų geros sveikatos šaltiniai.
Paruošė kineziterapeutas Vytautas Jakimavičius.