Sensorinis profilis ir jo sudarymas
2024 m. kovo 16 d.Mes patiriame pasaulį per savo pojūčius: regėjimą, klausą, lytėjimą, skonį, uoslę, kūno padėties jutimą ir kūno judėjimą. Sensorinė informacija ateina iš mūsų pačių kūno ir mus supančios aplinkos. Svarbu suprasti, kad tuos pačius pojūčius, kiekvienas asmuo gali patirti labai skirtingai.
Kiekvienas iš mūsų turi unikalų sensorinį profilį. Tad toliau apžvelgsime, kas tai yra ir kodėl svarbu sužinoti, koks yra specifinis asmens sensorinis profilis.
Sensorinė sistema:
Pradėkime nuo to, kad verta prisiminti kas yra sensorika arba sensorinė sistema. Tai kompleksiškas biologinis mechanizmų rinkinys organizme, skirtas suvokti ir apdoroti iš aplinkos bei kūno vidaus gaunamą informaciją. Ši sistema leidžia organizmui suvokti labai skirtingus stimulus ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Sensorinė sistema apima įvairius pojūčius, kurie suteikia daug informacijos.
Pagrindiniai sensorinės sistemos komponentai:
- Receptoriai: tai specializuotos ląstelės ar organai, kurie užfiksuoja specifinius stimulius iš aplinkos. Pavyzdžiui, akių tinklainėje yra regos receptoriai, o ausyje yra klausos receptoriai.
- Nervų sistemos takai: kai receptoriai užfiksuoja stimulą, jie perduoda informaciją į nervų sistemą. Nervų sistemos takai perneša šią informaciją į smegenis, kur ji yra apdorojama.
- Smegenys: smegenys yra pagrindinis organas, kuris apdoroja sensorinę informaciją. Čia vyksta kompleksinis informacijos suvokimas ir interpretavimas, leidžiantis mums suvokti
ir reaguoti į mus supančią aplinką.
Sensorinė sistema yra svarbi organizmo dalis, nes ji leidžia mums prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, užtikrinant saugumą ir efektyvų sąveikavimą su aplinka. Tai taip pat svarbu normaliam judėjimui ir elgesiui kasdieniniame gyvenime. Sensoriniai sutrikimai arba disfunkcijos gali sukelti įvairių jutimų suvokimo problemų ir paveikti kasdieninį žmogaus
gyvenimą.
Pojūčiai:
Kaip jau minėta prieš tai, sensorinę sistemą sudaro įvairūs skirtingi pojūčiai. Šiai dienai yra aptikti pagrindiniai 8 pojūčiai:
- Rega (vizualinis pojūtis): suvokimas apie tai, kas vyksta aplinkoje, per akies organo suteikiamą informaciją. Formų, dydžių, spalvų, šviesos šaltinių atpažinimas.
- Klausa (auditorinis pojūtis): suvokimas apie garsus aplinkoje per ausų organus. Vibracijų, garso bangų, skirtingų garsumo lygių ir garso šaltinių atpažinimas.
- Lytėjimas (taktilinis pojūtis): jutimas, susijęs su kūno paviršiumi (oda) ir liečiančiomis medžiagomis. Tekstūrų, temperatūrų, formų atpažinimas.
- Skonis (gustatorinis pojūtis): suvokimas apie skonį per burną. Apima skirtingų skonių (sūraus, saldaus, rūgštaus, kartaus) atpažinimą, padeda pajusti netinkamą maistą.
- Kvapas (olfaktorinis pojūtis): Jutimas, susijęs su kvapais, juntamas per nosies organą. Oro šaltinio, skirtingų cheminių medžiagų ir jų išskiriamų kvapų atpažinimas. Padeda suvokti gerą ir netinkamą kvapą.
- Kūno padėties pojūtis (propriocepcija): suvokimas apie kūno judesius ir poziciją erdvėje be regos pagalbos. Tai leidžia mums jausti, kur yra mūsų kūno dalys, net jei mes nežiūrime į jas. Dar pasireiškia per giliųjų raumenų ir sąnarių jutimą.
- Judėjimo pojūtis (vestibulika): jutimas, susijęs su galvos padėties erdvėje suvokimu, judesiu, pasukimu ir linijiniu judėjimu. Tai yra susiję su vidinės ausies veikla, ir padeda
mums išlaikyti kūno pusiausvyrą ir koordinaciją judant. - Vidinė jutimo sistema (interocepcija): suvokimas apie vidaus kūno būseną ir organų veiklą. Apima tokius pojūčius kaip alkis, troškulys, vidinės temperatūros jutimas, skausmai. Tai padeda mums suprasti, kas vyksta vidaus organuose ir atkreipti dėmesį į kūno sveikatą bei signalus, jei kažkas ne taip.
Kiekvienas iš šių pojūčių yra svarbus mūsų suvokimui apie pasaulį ir prisitaikymui prie jo. Vestibulinis pojūtis, propriocepcija ir interocepcija yra ypatingai svarbūs, nes jie suteikia informaciją apie kūno judesius, poziciją ir vidaus būseną. Šie pojūčiai taip pat gali būti susiję su sensorinio suvokimo sutrikimais, kurie gali paveikti žmonių gebėjimą prisitaikyti prie savo aplinkos.
Sensorinis profilis yra individualus suaugusio asmens arba vaiko jautrumo ir reakcijų į sensorinius stimulus aprašas. Jis apima informaciją apie tai, kaip asmuo suvokia ir reaguoja į įvairius pojūčius iš aplinkos. Sensorinis profilis gali būti sudarytas vertinant skirtingus sensorinius kanalus ir pojūčius.
Pagrindiniai sensorinio profilio aspektai:
- Jautrumas: kaip asmuo reaguoja į skirtingus pojūčius. Ar jis yra jautrus tam tikriems stimulams arba, priešingai, turi didelį jautrumo slenkstį ir mažai ką jaučia.
- Ieškojimas ar vengimas: ar asmuo aktyviai ieško sensorinių patirčių arba stengiasi išvengti tam tikrų pojūčių.
- Prisitaikymo gebėjimai: kaip lengvai asmuo prisitaiko prie naujų arba besikeičiančių pojūčių ir aplinkos sąlygų.
- Pasirinkimai ir preferencijos: kokie pojūčiai yra malonūs, o kurie nemalonūs? Ar yra tam tikrų objektų ar veiklų, kuriomis asmuo maloniai užsiima arba vengia?
- Reakcijos į stresą arba pernelyg didelę stimuliaciją: kaip asmuo reaguoja į stresą arba pernelyg didelę sensorinę stimuliaciją? Ar yra tam tikros situacijos, kurios sukelia
diskomfortą ar netgi baugina ar sukelia agresiją?
Sensorinis profilis suteikia konkretų požiūrį į tai, kaip individualiai žmogus reaguoja į sensorinę informaciją savo aplinkoje. Sensorinio profilio tikslas yra gauti informacijos, kuri leistų kurti strategijas, skirtas padidinti asmenų prieigą prie jiems tinkamos ir geros sensorinės aplinkos.
Ergoterapeutas įvertina ir sudaro asmens sensorinį profilį, kuriame nurodo asmeninio sensorinio profilio aprašymą ir strategijų sąrašą, skirtą didinti malonių sensorinių stimulų kiekį ir mažinti nemalonius ar stresinius pojūčius. Jei būtina, gali būti rekomenduojama desensibilizacija
(nujautrinimas) tam tikriems sensoriniams stimulams.
Autizmu ir kitus sutrikimus turintys žmonės gali pasižymėti atipine sensorinio apdorojimo geba.
Tai reiškia, kad būdas, kaip jie apdoroja sensorinę informaciją, gali jiems sukelti sunkumų reaguojant į aplinką. Tyrimai rodo, kad iki 95% autizmo diagnozę turinčių asmenų patiria atipinį sensorinį apdorojimą. Iš sensorinio profilio vertinimo gaunama informacija gali padėti sukurti aplinką, kurioje sensorinė informacija būtų maloni ir nekelianti tiek streso asmeniui. Tai gali
sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką, bei įsijungimą į aplinkoje vykstančią veiklą.
Procesas:
Sensorinio profilio sudarymas yra kompleksinis procesas, atliekamas siekiant gauti informaciją apie asmens pojūčius ir sensorinės sistemos apdorojimo funkcionalumą. Šis procesas dažnai atliekamas ergoterapeuto arba kito specializuotos sveikatos priežiūros specialisto, turinčio patirties su sensoriniais sutrikimais ir gerai nusimanančio sensorinės integracijos srityje.
Žingsniai, kurie yra dažnai įtraukiami į sensorinio profilio sudarymą:
- Anamnezė ir interviu: specialistas pradeda įvertinimą surinkdamas informaciją apie asmens istoriją, įskaitant bet kokius sensorinius sutrikimus, buvusias patirtis, mitybos
įpročius, miego įpročius ir kitus svarbius veiksnius. Tuo pačiu metu yra atliekamas interviu su asmeniu arba jo globėju, siekiant gauti supratimą apie asmens elgesį ir reakcijas. - Stebėjimas: ergoterapeutas stebi asmenį įvairiose aplinkybėse, kad gautų supratimą, kaip jis reaguoja į skirtingus sensorinius stimulus. Tai gali apimti stebėjimą žaidimo metu,
bendravimą su kitais žmonėmis, arba kasdienių veiksmų atlikimą. - Vertinimo įrankių naudojimas: specializuoti įrankiai, tokiu kaip specialūs klausimynai arba kitos sensorinio profilio vertinimo priemonės, kaip specialios užduotys, skirtingų pojūčių testavimas, gali būti naudojami gauti objektyvią informaciją apie asmens sensorinį jautrumą, elgesį ir poreikius.
- Bendradarbiavimas su šeima ir komanda: svarbu bendradarbiauti su asmeniu, jo šeima ir, jei įmanoma, kitais specialistais, siekiant gauti visapusišką ir nuoseklią informaciją apie asmenį.
- Ataskaitos sudarymas: remdamasis surinkta informacija, ergoterapeutas sudaro sensorinį profilį, kuriame išreiškiami svarbiausi faktai apie asmens pojūčius, elgesį ir poreikius.
Ataskaitoje gali būti pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų ir intervencijų. Visas šis procesas yra pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečius asmens poreikius ir
aplinkybes. Tai padeda sukurti efektyvias strategijas ir intervencijas, siekiant gerinti savijautą ir prisitaikymą prie aplinkos.
Kas toliau?
Sensorinio profilio sudarymas gali būti labai naudingas siekiant pagerinti asmenų gyvenimo kokybę, prisitaikymą prie aplinkos ir bendrą gerovę.
Sensorinio profilio išsiaiškinimas gali padėti įvairiose srityse, pavyzdžiui:
- Individualizuotos intervencijos: sužinojus tikslų asmens sensorinį profilį, galima sukurti individualizuotas intervencijas ir strategijas, skirtas prisitaikyti prie jo unikalių pojūčių poreikių. Tai gali apimti tiesioginį darbą su asmeniu taikant sensorinės integracijos praktiką arba siūlyti priemones ir strategijas, skirtas palaikyti jį kasdieniniame gyvenime.
- Aplinkos pritaikymas: sensorinio profilio supratimas leidžia sukurti aplinką, kuri geriau atitinka asmens poreikius. Tai gali apimti pritaikymą darbo, mokymosi ar gyvenamosios
aplinkos sąlygoms.
- Savikontrolė ir savipriežiūra: asmenys, suprantantys savo sensorinį profilį, gali išmokti valdyti savo reakcijas ir prisitaikyti prie skirtingų pojūčių. Tai gali pagerinti savikontrolę, sumažinti stresą ir gerinti emocinę būklę.
- Sutrikimų prevencija: žinios apie savo sensorinį profilį gali padėti identifikuoti galimus sutrikimus ar iššūkius, susijusius su pojūčiais, ir taip užkirsti kelią ligoms ar mažinti jų įtaką.
- Optimali stimuliacija: integruojant gautą sensorinę informaciją, galima kurti aplinką, kurioje asmuo gauna optimalią sensorinę stimuliaciją. Tai padeda pagerinti dalyvavimą veikloje ir bendrą gerovę.
- Specialisto intervencija: jei yra rasti išskirtiniai sunkumai, gauta informacija gali būti naudojama kaip pagrindas dirbti su tinkamais specialistais, tokiais kaip ergoterapeutas ar sensorinės integracijos terapeutas, siekiant kurti individualias intervencijas.
Sensorinis profilis yra dažnai svarbus, siekiant suprasti ir padėti žmonėms, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų, tokių kaip sensorinio suvokimo sutrikimas arba sensorinės reguliacijos sutrikimas. Specializuotas terapinis požiūris, vadinamas sensorinės integracijos terapija, gali būti naudingas žmonėms, kuriems kyla sunkumų suvokiant ir reguliuojant sensorinius stimulus.
Galimi rezultatai:
Sensorinis profilis suskaido sensorines patirtis ir reakcijas į jas į keturias teorines sąvokas: ieškojimas, vengimas, jautrumas (hiperjautrumas) ir registracija (hipojautrumas).
- Ieškotojai: apibrėžiami pagal tai, kokiu mastu vaikas gauna sensorinę stimuliaciją.
Ieškotojai turi didelį aktyvumo slenkstį, jiems patinka sensoriškai turtingos aplinkos, jie dažnai patys sau kelia sensorines patirtis (sukurdami triukšmą arba judant), ir gali lengvai išsireguliuoti. - Vengėjai: paprastai turi mažą aktyvumo slenkstį, jie atsitraukia nuo pojūčių ir jaučiasi perkrauti turtingoje sensorinėje aplinkoje, dažnai greitai pavargsta ar vengia pojūčių
dengdamiesi akis ar ausis. - Jautrieji: turi mažą jautrumo pojūčiams slenkstį ir aktyvų atsaką, lengvai reaguoja į sensorinius stimulus, pastebi dalykus, kurių kiti nepastebi, ir yra labai sąmoningi dėl savo
aplinkos. Jautrieji gali būti dažnai besislepiantys arba hiperaktyvūs. - Stebėtojai (registracijos kategorijoje): turi didelį jautrumo pojūčiams slenkstį ir pasyvų atsaką, dažnai praleidžia signalus, silpnai arba lėtai reaguoja, ir gali sutelkti dėmesį
triukšmingoje sensorinėje aplinkoje.
Kada kreiptis?
Galbūt savo kasdienybėje pastebite, kad jūs arba jūsų vaikas į tam tikrus sensorinius impulsus reaguojate kitaip nei aplinkiniai. Yra įvairių charakteristikų ir elgesio požymių, kurie gali rodyti poreikį atlikti sensorinį profilį, įskaitant:
- Jautrumą drabužiams ir jų medžiagoms
- Susierzinimą triukšmingose vietose
- Išrankią mitybą
- Susierzinimą dėl konkrečių objektų veikimo (siurblio, plaukų džiovintuvo, mikserio)
- Rankų naudojimą su perdėta jėga
- Poreikį liesti ar čiupinėti objektus aplink save
- Sukimąsi arba svyravimą
- Netikėtą šaukimą
- Verkimą be aiškios priežasties
Tai yra tik dalis elgesio požymių, kurie gali išduoti apie tam tikrus sensorinius pakitimus. Norint tikslingai išsiaiškinti ir atpažinti elgesio priežastis patariama kreiptis į tinkamą specialistą ir sudaryti asmeninį sensorinį profilį.